Taigi jau po vidurnakčio atvykom į Frakfurto Hahn oro uostą. Išlipę pamatėm, kad mūsų mašinų nuomos punktas vis dar dirba, bet to gavom laišką iš nakvynės vietos kad mus bet kuriuo metu gali priimti, bet jau buvom sutarę, kad mus paims viešbučio autobusiukas, tad visus reikalus nukėlėm rytui.
Autobusiuko vairuotojas pasitaikė labai paslaugus. Jis papasakojo,kad Hahn reiškia gaidys ir kad tai jų simbolis (galvojau, kad tik prancūzai tokie keistuoliai 🙂 ). Taigi nakvojome Fortuna viešbutuke, 600m nuo oro uosto, keturviečiame kambaryje. Sumokėjom tiesa 110eur, bet pasirinkimų mažai turėjom. Už tai gavom tvarkingą medžiu iškaltą vokiškai tvarkingą kambarį. Lukas pervargęs dar pakoncertavo pusvalandį, kol padėjo galvą ant pagalvės.
Praparpėm iki aštuonių. Vyrus išleidom paimti mašinos, o mes su Agne ir Luku krovėmės daiktus. Neilgai trukus skambina Darius, pasirodo Valdo darytos mašinos rezervacijos sistemoje nematyti. Mašinos neturime. !@#$%^&. Reikia naujo plano. Pigiausia įmanoma mašina 300eur, nors Agnė pažiūrėjus internete rado 100eur pigiau. Čia turbūt vienas tų variantų, kad internetu užsisakyti pigiau, nei vietoje. Kitą kartą žinosim.
Taigi kol vyrai gavo mašiną atėjo ir 11 val. 11:30 pajudėjom Liuksmeburgo link. Patikrinsim ar tikrai Liuksemburgo gatvės šampūnu plaunamos 🙂 Pirma stotelė miestelis iš karto už Liuksemburgo sienos Echternach. Toje vietoje sieną atstoja upelis, o šalia jo įrengtas ilgas pasivaikščiojimų takas. Atvykę su Valdu nulėkėm prie bažnyčios įsikūrusio TIC. Nusipirkom trekinimo žemėlapį už 4eur. Tiesa kaip vėliau pastebėjom, pačiuose trekinimo takuose viskas labai tvarkingai sužymėta, tad žemėlapio nelabai reikia. Jis reikalingas tik susirasti pradžios tašką.
Nusprendėm apjungti autoturizmą su trekinimu: pavažiuoti iki reikiamų taškų, o kiek negalima privažiuoti paeiti. Su vaiku ant pečių toli nepaeisi. Pirmas trekinimas prasidejo Echternach miestelio autobusų stotyje. Iš ten veda kelias aukštyn į kalną, kuriame yra vilkų perėja Gorge du Loup. Takelis pritaikytas fyfoms turistams, išgrįstas akmenimis. Pakilus atsiveria miestelio panorama. Tada pastebėjom, kad miestelio bažnyčia puse miestelio teritorijos užima 🙂 Po to takelis vingiuoja per mišką, kuriame matėm daug rudų peliukų belakstant, o tako kraštuose žydi kiškio kopūstai. Taip bepasikiškiakopūsteliaudami pasiekėm gražiąją perėją. Papietavom ant įrengtų suoliukų ir atgal. Einant tuo pačiu keliu už 3km galima pasiekti grotą, o dar už kelių km ir Beaufort pilį. Įėjimas į pilį brangokas, kaip žinia pilys gražesnės iš išorės, nei iš vidaus, bet į kainą įskaičiuota vietinio likerio degustacija.
Visi maršrutai sudaryti taip, kad juos nuėjus, galima pasigauti autobusą ir grįžti į pradinį tašką, visa ši informacija tvarkingai surašyta lankstinuke ją galima gauti ir internete, tad trekinti Liuksemburge vieni niekai net ir su žemėlapiais susipykusiais žmonėms.
Kitas lankytinas objektas krioklys prie Mullerthal. Taigi važiuojame į arčiausiai esančią parkavimo aikštelę, pakuojamės Luką į nešynę ir į kelią. Krioklys tikrai visai neblogas, tiesa visą romantiką gadina šalia einantis automobilių kelias. Šiuo požiūriu vilkų perėja buvo geresnė. Po krioklio nusprendėm dar pasivaikščioti. Paėjėti tuo pačiu keliu toliau ir pasiekti dar vieną krioklį. Lukas beeinant pasidavė ir lūžo. Maršrutas iš Mullerthal iki Blumenthal būtų tikrai smagus, jei nesidriektų visai šalia gatvės. Automobilių ūžesys visą smagumą gadina.
Trečias lankytinas šios dienos objektas romantiška mažutė Larochette pilis. Pasivaikščiojome šalia pilies sienų, pramankštinom kojas Lukui. Jau pradėjo vakarėti, tad sėdom į mašiną ir dūmėme mūsų laikinų namų link keistu pavadinimu Chalets um Poul . Nameliai visai smagūs, apstatyti IKEA baldais, tik šalti, tad reikia dažnai pečiuką kurti. Žodžiu daugkartines sauskelnes Lukui teks pamiršti. Vasarai manau labai geras variantas, nes už keturias dienas sumokėjom 260eur. Tiesa tai itin ekonominis sprendimas, nes reikia atsivežti savo patalynę, rankšluosčius tiek virtuvinius tiek vonios, plovimo kempinę. Į kainą neįskaičiuotas elektros suvartojimas, bet to išvykstant reikia arba patiems išsisiurbti ir išsiplauti namus arba mokėti 35eur valymo mokestį. Pliusas, kad turėjome maitinimo kėdutę ir gražią baltą vaikišką lovelę. Kas antrą rytą į kiemą atveža šviežiai keptų bandelių. Nusprendėm, kad Valdas eis medžioti mums pusryčių, vis tiek jam dažniausiai nesimiega.