Antroji diena Liuksemburge buvo apsiniaukusi. Orų prognozės sakė, kad yra 90% tikimybė, kad lis, o temperatūra nepakils aukščiau 10 laipsnių. Taigi ši diena skirta didiesiems miestams: Trier ir be abejo Liuksemburgo sostinei.
Nusprendėm pirma važiuoti į Trier, į seniausią Vokietijos miestą. Pirmiausia todėl kad reikėjo užsipirkti maisto, o Vokietijoje jis truputį pigesnis antra Valdo giminaitė, gyvenanti Liuksemburgo sostinėje, atsilaisvina tik vakarop. Kelionės pradžia nieko gero nežadėjo. Tik sulipom į mašiną pradėjo lyti, tačiau pasiekus Vokietiją lietus nurimo ir galėjome ramiai pavaikščioti po Trier senamiestį. Kai kurie senamiesčio pastatai siekia viduramžius, bet pats miestas dvelkia standartišku vokišku stiliumi, tad kažko išskirtinio kaip ir nepamatėme. Na nebent Porta Nigra, kuri išskrenta iš bendro vaizdo. Kelios bažnyčios, centrinė aikštė, karališkas parkelis ir jau teko suktis atgal, nes stovėjimo laikas ėjo į pabaigą, be to dar pradėjo lyti, tad bėgom į netoliesę esančią blyninę papietauti ir judėjom atgal link Liuksemburgo.
Sostinė mus pasitiko merkiant lietui, tad traukėmės visas galimas lietaus apsaugas. Luką įlaminavom į vežimėlį ir patraukėm ieškoti TIC. Informacijos centras įsikūręs centrinėje miesto aikštėje, tad radome lengvai. Tiesa pati aikštė apstatyta kinietiškais kioskeliais, kurie užstoja visą vaizdą. Miesto valdžia sakyčiau čia padarė prastą sprendimą. Anyway… TIC mūsų labai nenudžiugino: į mūsų lauktus kasematus su vaikais eiti nerekomenduojama. Su vežimėliu nepravažiuosi be to yra pavojingų laiptų ir žemų lubų, tad su vaiku ant rankų irgi nekoks sprendimas. Apsukom ratuką centre, Valdą su Agne paleidom apžiūrėti kasematų, o mes lindom į vintažinę kavinukę su užrašu “geriausia kava mieste”. Keista ta Kaale Kaffi kavinė: užsisakiau karšto šokolado, gavau kakavos gėrimą iš pakelio, nors Darius sakė, kad jo kava buvo nebloga. Begurkšnodami savo gėrimus sulaukėm Agnės su Valdu. Darius dar prieš išeinant pašokdino barmenus, nes užsimanė turėti visas liuksemburgietiškas euro monetas, tai dėl jo visą kasą ir visą arbatpinigių dėžutę iškratė 🙂 Išėję dar aplankėm Grund rajoną ir jau gerokai po šešių pasukom mašinos link.
Prie Trier parduotuvės neradom, tad nusprendėm apsipirkti kur nors Liuksemburge. Tikėjomės rasti kokią didesnę parduotuvę išvažiuojant iš miesto, deja nieko gero neužmatėm. Tada stojom Mersch miestelyje. Valdas nusitvėrė vieną vietinį už rankos jau praktiškai jo namuose, kad iškvostų, kur galėtume rasti parduotuvę. Tiesa tas vietinis angliškai nelabai šnekėjo, bet pagal jo nurodymus radome didelį parduotuvių kompleksą. Apsidžaigėm pamatę Aldi ir Lidl iškabas, bet mes vis nepasimokom, kad kitos Europos valstybės tai ne Lietuva ir čia parduotuvės iki 24val nedirba. Į parduotuvių miestelį atvykome aštuntą valandą vakaro, tad galėjome tik pabučiuoti Aldi ir Lidl duris. Parduotuvės dirba tik iki 19val. Planuota vakarienė nuplaukė. Teko kurti naują planą. Tiesa ką čia daug prikursi, šį vakarą teks vakarieniauti restorane. Nusistatėm Vianden miestelį ir patraukėm ieškoti kas mus pamaitintų.
Viandene esantis restoranas Auberge aal veinen specializuojasi grill patiekalais. Tiek antri patiekalai tiek desertai čia įspūdingo dydžio. Užsisakytas kiaulienos kepsnys tai storas didelis sultingas mėsos šmotas. Tiesa jo ir kaina nebloga 17eur. Vienos porcijos užtektų dviem asmenims, deja šiame restorane taip gudrauti negalima. Jei ruošiesi dalintis vienu patiekalu teks sumokėti 5eur papildomai. Na bent jau taip mes supratom. Prisikirtę kepsnių tik vienuoliktą vakaro grįžom į namus. Lukas lūžo iš karto, kai paguldžiau jį į lovą.