Langkawi. II diena

Šiek tiek po devintos mus pasiėmė autobusiukas ir nuvežė iki Kilim geoparko. Ten mūsų laukė laivas. Trumpas instruktažas:

  1. Visada būti su liemenėmis, nes šita valtis pjauna greitai
  2. Nekišti rankų į vandenį. Krokodilas gal ir nepagriebs, bet yra kitų mėsą mėgstančių žuvų plius vandenyje gali pasitaikyti aštrių daiktų
  3. Palaikyti laivo balansą ir nesugriūti visiems ant vieno krašto, nes kapitonas gali prarasti laivo kontrolę
  4. Saugoti akinius kepures fotoaparatus ir telefonus. Gidas pateikė tokią statistiką: per 10 metų mačiau kaip nuskendo dešimt iPhone 6, keturi iPhone 7 ir prieš tris dienas vienas iPhone 8. Čia gilu, vanduo žalias, tad atsitikus tokiam įvykiui galėsim tik kartu pamojuoti jūsų skęstančiam telefonui.

Pradedame kelionę. Pirma stotelė spalvotų žuvyčių šėrimas. Gidas parodė vieną triuką su Luku. Įkišo jam tarp kojos pirštų batono ir nuleido į vandenį. Lukui patiko toks žuvyčių dėmesys jo kojoms.

Buvo siek tiek neramu, kad Lukas nepradetu vairo sukineti i visas puses.

Tada vėl gazas dugnas. Gidui panašu patiko Lukas, nes įdarbino jį kapitono padėjėju. Iki pat upės žiočių Lukas vairavo laivą. Antra stotelė beždžionių sala. Joje gyvena ilgauodegės arba krabaėdės makakos. Vanduo aplinkui sūrus. Vienintelis būdas šioms makakoms nedehidratuoti tai nerti giliai po vandeniu ir medžioti krabus. O kad jos geros plaukikės pastebėjome ir mes. Beždžionėlės atplaukia iki laivų ir denyje ieško ko nors gero, tad užsižiopsoti nevalia. Beje čia tos pačios makakos ant kurių eksperimentuoja laboratorijose. Kai kuriuose regionuose jos laikomos kenkėjais, nors Indijoje yra ir joms skirta šventykla. Tad love it or hate it spręskite patys.

Bezdzioniu sala. Skamba kaip filmo pavadinimas.

Trečia stotelė erelių fast food restoranas. Šioje vietoje suteka kelios upės. Žuvys atplaukia iš jūros ir būriuojasi santakoje bandydamos apsispręsti aš graži ar protinga. Tokios neapsisprendusios žuvys puikus laimikis ereliams. Jų ten gal koks 50.

Ereliai suka ratus salia laiveliu

Po erelių praplaukėme pro krokodilo urvą, sustojome žvejų restoranėlyje ir pasukome link šikšnosparnių urvų. Įėjimas į urvą 2MYR. Už tai gauni žibintuvėlį. Prie urvo vėl trumpas instruktažas:

  1. Šikšnosparniai šiuo metu kaip žinia saldžiai miega. Jei norite juos fotografuoti naudokite žibintuvėlį ir jokių fotoaparato blyksčių.
  2. Daiktus palikite laive. Prie urvų buriuojasi tos pačios makakos, tik šitos itin naglos.

Ir iš tiesų jos baisiai naglos ir agresyvios. Jos atvaro, išgąsdina tave ir kol tu bandai susivokti kas čia vyksta greitai krausto tavo kuprinę ir tašes. Daug gėrio jos ten prisivogusios. Gidas parodė kitą triuką: tiesti suspaustą kumštį link makakos lyg laikytum delne kažką skanaus. Makaka apsidžiaugia ir atgniaužia tavo pirštus. Jos veido išraiška nereali. Karma bitch.

Papietavę žvejų restoranėlyje ant vandens, pasukome link galutinio mūsų taško. Vieno gražiausių paplūdimių Langkavyje. Buvo puiki proga nusiplauti prakaitą. Mes vandenyje užsižaidėme tiek, kad vos nepražiopsojome išvykimo.

Po uzvakar saules Lukas maudesi su maikute.

Vakare vėl laisvas laikas. Maudynės, pasivaikščiojimas paplūdimiu, vakarienė tame pačiame restoranėlyje tik jau su kita žuvimi, o finalui dar ir deserto vietinėje kavinukėje. Kol kas dar nesuprantu ar čia mums taip sekasi ar Malaizija iš tiesų jėgiškai maistą gamina.

Desertai buvo super.

Neatsimenu, kad būčiau valgiusi tokį purų ir skanų keksą. Trys žodžiai: Pa-sa-ka

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *