Nakvynė Miškolce buvo labai gera. Tvarkingas naujai suremontuotas kambarys. Pusryčiai standartiniai: sumuštiniai ir kiaušinienė. Tačiau ko gi daugiau norėti už 4 eurus. Tad, tiesą sakant, nėra prie ko prikibti. Svečių namus valdo mama, tėvas ir sūnus. Mama angliškai nelabai, tačiau paauglys sūnus viską labai gerai išverčia. Šeimininkas pažadėjo geresnes kainas į netoliese esančius baseinus olose, tad iš ryto tik pavalgę mes už bilietų ir truputis po devynių jau mirkome šiltame vandenyje. Lukui buvo proga parodyti, ką išmoko per baseino pamokas. Apėjome visus viduje esančius baseinus. Į lauką išlįsti nesiryžome, tam reikėjo atsinešti chalatus. Visgi jau nebe vasara. Pasidarę dviejų valandų SPA, rinkomės daiktus. Lukui laikas miegoti, o mums laikas važiuoti. Šios dienos tikslas pasiekti vėl tą patį paauksuotą viešbutį prie Žešuvo. Ir vėl stojome pietų Slovakijoje prie ilgojo ežero netoli Stropkovo. Nežinia ar čia dėl to kad ne sezonas ar visais metų laikais, tačiau prie ežero sunkiai gyvybės surasi. Apleistos poilsiavietės, seniai netvarkyti paplūdimiai. Kažkada matosi pakrantė turėjo gerus laikus. Tuo tarpu dabar padavėją restorane gerokai nustebinom nukritę pas ją iš dangaus. Virtuvė vos vos veikia. Net duonos prie sriubos neturėjo 🙂 Tačiau palikę tik 5 eur už dvi sriubas ir antrą patiekalą labai nesiskundėm.
Į nakvynės vietą atvykome pavakariais. Šį kartą labai aiškiai paprašiau dvigulės lovos, o ne dviejų atskirų. Ko prašėm, tą ir gavom, tik kambarys kainavo 20-čia zlotų brangiau nei praėjusį kartą. Įsikūrėm paskutinei savo nakvynei. Ryt grįžtame namo. Ir štai, ką aš parsivežu namo: rumunų roko grupė Phoenix: