Eilinis naktinis pablūdijimas po maitinimo. Po poros valandų vartymosi lovoje, nusprendžiau užsiimti kuom nors įdomesniu.
Kurgi mes baigėm… A, taip, prie mūsų trečiosios kelionės vinies – Transfagarašano. Tiksliau Fagarašano kalnų papėdėje.
Atsisveikinę su močiute, pradėjome kilti į kalnus. Pirmas mažas stabtelėjimas prie tikrosios Drakulos pilies. Apžiūrėjom ją iš apačios, nes 1000 laiptelių lipti nesinorėjo. Tada antra stotelė Vidraru užtvanka,o po to keliukas sukosi Vidraru ežero krantais. Gaila tik kad tie krantai medžiais užaugę ir nėra galimybės jais pasigrožėti. Medžių problema išnyksta kai pakylame į 2km aukštį. Ten jų biologiškai tiesiog nelieka, tad pradeda vertis nuostabūs kalnų vaizdai su išraitytais serpantinais. Viso to epogėjus pačioje viršunėje prie Balea ežero. Nuotraukos to niekada neparodys, tai reikia pamatyti pačiam. Pačioje viršūnėje vos 10 laipsnių šilumos, tad vyniojam Luką į kombinezoną ir einam pasivaikščioti.
Balea ežeras labai turistinė vieta, tad norisi kuo greičiau dingti iš to prekybinio šurmulio, net svarstom mintį eiti kalnais iki kito ežero, bet nusprendžiam truputį pagailėtii Luko. Iki Balea ežero galima pakilti keltuvu, jei tingisi važiuoti per visus serpantinus. Keltuvas kelia nuo Balea krioklio. Kaina 25 lėjos. Tad tai visai neblogas variantas, nes iš keltuvo galima visai neblogų atviručių prisidaryti.
Praleidę pusvalandį viršūnėje, pradedame dardėti kalnu žemyn. Pramankštiname kojas prie Balea krioklio, čia jau šilčiau. Dar truputį nusileidę, stojame pakelėje įrengtoje stovyklavietėje. Beje stovyklaviečių šiame kelyje tikrai netrūksta. Matėme daug turistaujančių, tiek su kemperiais tiek su palapinėmis. Labai daug romantikų motociklistų ir ekstremalų dviratininkų.
Nakvynės vietą esame nusimatę Sebes miestelyje. Sebes tai dar vieno kalnų kelio, Transalpinos, pradžia, bet mums šiam kartui ir vieno užteks. Kai kambaryje susidedame daiktus prisimenu, kad pamiršom aplankyti rumuniškas rumšiškes. !@#$%^&… Na ką gi… Kitą kartą. Šeimininkai parekomendavo vieną restoranėlį, tad ten mes ir patraukėm. Angliškai ten tiesa niekas nekalba, meniu taip pat, bet yra išganingas google translate. Vienas tikrai sveikintinas restorano bruožas, kad yra tik trys karšti, tad jau galima tikėtis, kad maistas nebus pašildytas mikrobangėje. Užsisakėme dvi sriubas ir du antrus patiekalus ir tai buvo mūsų klaida. Sriubų gavome du didelius bliūdus. Suvalgius jas jau nieko nesinorėjo. Taigi po visko iš restorano teko išsiridenti, nes paeiti jau nebegalėjome.
Šiandien (na faktiškai tai jau vakar ) Lukas nubudo gan anksti, tad jau aštuntą ryto mes buvome kelyje. Šios dienos tikslas pasiekti Rumunijos pasienį ir pernakvoti Oradea miestelyje. Kol Lukas miega mes bandom pjauti kiek galima toliau. Pasiekiam Turdą. Lukas miega. Čiuj-Napojka. Lukas miega. Ir likus tik 50km iki Oradea Lukas nubudo. Savo dienos planą įvykdėm per pusdienį. Susižvalgėm su Dariumi ir nusprendėm, kad reikia naujo plano. Atsisėdom kavinėje, įsijungėme internetą ir nusprendėm, kad šiandien mes pasieksime Miškolcą. Apžiūrėjom Oradea centrą, ištaškėm likusias lėjas ir penktą jau buvome prie savo nakvynė vietos.