Atsisveikinome su seksualiosiomis policininkėmis gatvėse (čia dėl to, kad moterys iš prigimties mažiau korumpuotos) ir iš Kusko skridome atgal į Limą. Ten pasiėmėme mašiną kelioms dienoms apžiūrėti pajūrį. Nakvynės vietą pasirinkome Pisco miestelį. 2007 metais 75% jo sugriuvo per žemės drebėjimą. Tikėkimės miegosime ramiai. Tiesa antrą vakarą iš eilės turėjome bėdų su viešbučiu. Atvykę reikiamu adresu, mums pradėjo skiesti, kad čia ne tas viešbutis ir palydėjo iki „teisingo“. Tik vėliau sužinojome, kad į mūsų viešbutį užsuko autobusas su turistais ir mus tiesiog išmetė. Galėjo bent jau nemeluoti, kad ne į tą viešbutį pataikėme. Baseinas su pusryčiais nuplaukė, bet daug galvos dėl to nesukome, svarbu gavome stogą virš galvos.
Pernakvoję Pisco miestelyje iš pat ryto skubėjome iki Paracas. Ten už 25PEN nusipirkome kelionę į Ballestas salas. Dar 13PEN kainavo uosto mokesčiai. Su mokesčiais vėl juokinga: prie įėjimo pusės metro atstumu dirba du vyrukai. Vienas parduoda bilietėlius, kitas juo perplėšia. Perujiečių aptarnavimas nuotaiką šiek tiek pagadino: krante žadėjo, kad būsime pirmieji ir gausime geriausias vietas, kad išvyksime 8:00, tačiau pirmi mes nebuvome, o išvykome tik 8:30. Tad arbatpinigių chebra iš mūsų negavo. Užtat pačios salos geros. Pasijutome kaip Hičkoko filme. Tiek daug paukščių vienoje vietoje dar nebuvau mačiusi. Apžiūrėjome žymųjį Kandeliabrą (lietuviškai turėtų būti žvakidė, bet Kandeliabras smagiau skamba) – keistą reikalą išpieštą ant kopos smėlio. Piešinys nedingsta dėl to kad vėjas visada pučia nuo kopos ne į kopą ir nepusto smėlio ir dėl to, kad nuo jūros kyla drėgmė ir po truputį tą paviršiuje esantį smėlį cementuoja. Iš kur jis čia atsirado yra kelios versijos (va to dėl man ir nepatinka istorija, nes tai spekuliacijų mokslas. Niekas nieko iš tiesų nežino): kad tai kaip švyturys jūreiviams, kad jį išpiešė vietiniai piratai, kad tai padarė vienas kapitonas po jūrų mūšio. Paskutinė versija man gražiausia, nes tas kapitonas, manoma, buvo masonas ir žvakidę nupaišė kaip masonų ženklą.
Perujiečiai šia vieta didžiuojasi ne tik dėl pelikanų, jūrų liūtų ar pingvinų, bet ir tai kas lieka po tokios gausybės paukščių. Kuršių nerijos medžiai gali paliudyti, kas būna, kai juose apsigyvena kormoranai. O kormoranų šiose salose itin daug, tad ir paliekamo gėrio itin daug. Paukščių išmatų – gražiai guanu vadinamu – kiekis siekia net iki 50m. Senai labai senai tai buvo Peru iškasenos nr.1. taigi prisižiūrėjome paukščių iki valios, o grįžtant dar keletą delfinų uodegų pamatėme. Išvyką užskaitau.
Pasiplaukioję pajudėjome apžiūrėti nacionalinio Paracas parko iš sausumos. Dar 10PEN ir mes jau lakstėme dykumos keliais. Daugelio jų net keliais nepavadinsi. Tiesiog turi kryptį, kad reikia kažkur ten. Ten per smėlynus ir važiuoji. Kaip tikras Dakaras 🙂 Lagunillas paplūdimys bei jo apylinkės labai gražios. Verta mokėti tuos 10PEN. Ir turbūt čia pati ta vieta išbandyti jūros gerybes. Mačiau didžiulį padėklą ką tik sugautos žuvies prie vieno iš restoranų, tad šviežumu čia neverta abejoti. Šiuose kraštuose tarp dykumos ir jūros kažkada gražiai sau gyveno Paracas gentis, tačiau istorijos mums šioje kelionėje jau gal ir užteks. Mirusiuosius paliekam ramiai ilsėtis, o mes mėgaujamės gamtos grožiu. Filosofiškai čia gavosi…
Kita stotelė Nasca. Turistinė kelionės dalį pradėjome Palpa geoglifų apžiūra. Užlipti į bokštelį apžiūrėti piešinių kainavo 2PEN, tačiau iš bokšto matosi tik dar du papildomi piešiniai. Toliau sekė žymiosios Nasca keverzonės. Teorijų, kam ir kodėl tie piešiniai buvo sukurti, yra prigalvota daug:
- Kad mažintų gimstamumą: žmonės išvaromi dirbti nesąmoningo darbo, tad grįžus namo belieka tik griūti į lovą ir nusijungti
- Tai šventyklos dievams: tarkim beždžionė simbolizuoja džiungles, o džiunglės tai daug drėgmės, tad jei nori paprašyti lietaus, eini melstis prie beždžionės piešinio ir pan.
- Kad šamanai galėtų medituoti apsiriję haliucinogeninių medžiagų. Na a lia Lizdeika.
- Piešiniai tai kapavietės
- Observatorija
- Tai ateivių nusileidimo aikštelė. Kaip gi be šito
Žodžiu mokslininkai daug laužo galvas ar yra koks ryšys tarp piešinių. Atsiverčia tuos Maria Reiche darytus dokumentus ir bando atrasti dėsningumus. Tačiau man priimtiniausia versija kad tai senovinis grafiti. Rado laisvą vietą kūrybai ir nupiešė ką nors. Daug piešinių yra prarasta, nes upės vagos išgraužė kažkada lygų buvusį dirvožemį. Pats kiečiausias reikalas yra ne kolibryje ir ne voro piešinyje. Pačios įspūdingiausios atlikimo prasme yra visos tos geometrinės figūros, kurių nukrypimas nuo tiesės yra vos 2,5m per 1km. Mūsų statybininkams dar ojoj kaip toli iki nasca genties tikslumo. Mūsų civilizacija dar neišmoko statyti sienų su iš tiesų 90 laipsnių kampais. Skrydžio neėmėme, nes kiek skaičiau atsiliepimų tai lėktuvėliai dažnai būna avarinės būklės, pats skrydis tai geras išbandymas skrandžiui, o piešiniai nesimato taip ryškiai kaip jie rodomi nuotraukose. Pasitenkinome pasikėlimu į bokštelį už 5PEN. Pamatėme kelis piešinukus, kelias už horizonto besibaigiančias linijas. Idėją supratome. Daug smagiau buvo pavažiavus kiek tolėliau į dykumą patiems papaišyti savų nasca piešinių. Tegul ateities kartos suka galvas kaip gi iki čia ponas Vytautas buvo atjojęs savo žirgų pagirdyti ir paliko gediminaičių stulpų piešinį Peru dykynėje 🙂