12:00
Paskutinės dienos prieš kelionę buvo ypač aktyvios. Neskaitant darbinių klausimų, kuriuos abu turėjome užsibaigti iki atostogų pradžios bei standartinių kelionės reikalų, į paskutines dvi dienas suplaukė dar keli rūpesčiai. Kaip tyčia sukruto knygų lentynos meistreliai, juos reikėjo priiminėti ir išleidinėti ketvirtadienį bei penktadienį. Čia dar užsikrovė pokalbis dėl darbo. Smagiausia, buvo kai jie paskambino penktadienį ir pasiūlė kone dabar pat atvykti antram pokalbiui. Aš jiems pasiūliau pristabdyti arklius. O visų smagiausia, kad Lukas po trečiadienio darželio namo parsinešė kažkokią zarazą. Ketvirtadienį vakare temperatūra šoktelėjo iki 38. Penktadienio paryčiais vargšiukas nubudo verkdamas su 39. Numušėm temperatūrą, palaukėm 8 ryto ir iš karto rezervavomės vizitui pas gydytoją. Tiesa atlikus CRB tyrimus nieko blogo nerado, tai mane šiek tiek nuramino, tačiau penktadienio vakare temperatūra vėl pakilo iki 38. Va čia Darius neišlaikė. Trumpas skambutis į Alytų ir aš jau perkrovinėjau Luko daiktus į atskirą tašiuką. Vaiką 2 savaitėm iškomandiruojame pabūti pas močiutę. Labai širdį skaudėjo, bet šiuo klausimu Dariui nusileidau ir nesiginčijau. Darius dar bandė mane guosti, kad leidžiamės į mūsų antrą medaus mėnesį (iš tiesų kelionės datos labai panašios), tačiau tai mažai gelbėjo. Naktį taip ir nesugebėjau užmigti. Nors tiesa tiek to miego ir buvo. Darius su Luku išvažiavo 9val vakaro, tad namo grįžo po pirmos, o mums trečią ryto jau reikėjo keltis ir ruoštis į oro uostą.
Įlipus į taksi ir jau pakeliui į oro uostą pajutau, kad mano savijauta ne kokia. Neatsilaikiau prieš Luko bacilas. Pirmas skrydis Vilnius – Ryga buvo dar pakenčiamas. Tiesiog jaučiausi šuniškai. Antras buvo smagesnis. Nubudau, kai lėktuvas jau leidosi nuo veriančio skausmo ausyse. Oi kaip prailgo man tas nusileidimas. Raičiausi iš skausmo kėdėje. Išlipusi pasidomėjau kas čia per biesas man buvo. Pasirodo dėl visko kalta mano užgulusi nosis. Dėl slogos užsikemša ausies kanalas ir standartiniai seilių rijimai bei išsižiojimai nebepadeda sunormalizuoti slėgį ausyse. Pamoka visam gyvenimui, neskristi sloguojant, nes taip ir apkursti galima.
Sėdim dabar Stokholmo oro uoste, laukiam skrydžio į Reikjaviką. Darius atšaukinėja užsakytas nakvynes viešbučiuose ir ieško pigesnių variantų. Aš dar bandžiau ieškotis pagalbos ir aiškintis ar ilgam apykurtė likau, tačiau vienintelė privati klinika oro uoste šeštadieniais nedirba, pirmos pagalbos punkto nėra. Teks dabar glušai skirsti į Reikjaviką 🙂
23:00
Skrydis į Reikjaviką praėjo panašiai, tik šį kartą buvau pasiruošusi, tad nemalonius pojūčius ištvėriau lengviau. Reikjaviko oro uoste pasiemėme mašiną ir pradėjom mūsų kelionę. Sustojom prie tilto tarp dviejų kontinentų. Vienoje tilto pusėje Europa, kitoje Amerika. Iš tiesų tai dvi tektonines plokštės, ant vienos įsikūrusi Šiaurės Amerika ant kitos Europa. Kas metai jos tolsta viena nuo kitos po 3cm, taip tolindamos Europą nuo Amerikos ir šis griovys viso to įrodymas.
Islandija šiaip yra labai seismiškai aktyvi vieta, kaip tik dar vakar žiūrėjau paskutinių 24val seisminį aktyvumą. Per šį laikotarpį įvyko gal kokie 50 žemės drebėjimų, tiesa, jie visi labai minimalūs ir daugiau 3 pagal Richterį nesiekia.
Toliau važiavome prie švyturio Reykjanesta iškyšulyje. Švyturys tiesa kažkada stovėjo ant pačio jūros kranto, tačiau olai ėmus irti, jis buvo perkeltas ant kalvos šalimais. Visai netoli švyturio yra Gunnuhver karštosios versmės.
Apylinkės stipriai įkaitusios, tad nenuostabu, kad čia įsikūrę daug geoterminių jėgainių. Gunnuhver galima vaikščioti tik nutiestais takeliais, nes paviršiaus temperatūra gali būti stipriai įkaitusi plius visas gruntas bei vanduo sumišę su sieros rūgštimi, tad tokioje verdančioje ir oda nuo kaulų nugriaužiančioje buzoje maudytis nepatarčiau. Šalia dar galima matyti namo pamatus. Kažkada čia gyveno viena mergaitė iš Latvijos su savo vyru ir augino gėles. Nebloga vietą namui pasirinko, kūrentis namų niekada neprireikė.
Trečioji stotelė buvo Žydroji lagūna. Tai objektas, kurį apžiūri kone kiekvienas Islandijos turistas. Vietiniai čia nesilanko. Jie eina į kone dešimt kartų pigesnes vietas. Įėjimas į SPA teritoriją kainuoja 40EUR plius atvykom jau į darbo pabaigą, tad mes supasavom.
Užtat smagiai pasivaikščiojome po žydro vandens telkinėlius už SPA ribų. Kai grįžome prie mašinos jau buvo septynios val vakaro, nakvynės vieta už dviejų valandų kelio tad nusprendėm, kad šiai dienai lankytinų objektų užteks ir tiesiausiu keliu patraukėme į Borganes hostelį. Tiesiausiu reiškia per 6km ilgio tunelį po vandeniu. Tiesa už jį teko susimokėti 1000ISK. Hostelis truputį panešiotas, tačiau mes neišrankūs. Bevirdama arbatą bendroje virtuvėlėje išgirdau šnekant lietuviškai ir neatsispyriau pagundai užkalbinti du jaunus Lietuvos ąžuoliukus (vieno jų vardas iš tiesų Ąžuolas) jau įpusėjusius savo kelionę po Islandiją. Nors tiek jie, savaitę šalę palapinėje, tiek mes buvome nusikalę ir svajojom ištiesti kojas šiltoje lovoje visgi dar gerą valandą prapliurpėm kas ir kaip yra toje Islandijoje. Ąžuoliukai perspėjo saugotis paukščių. Pasirodo jie šiuo metų laiku kažkaip pamiršta kaip skraidyti ir tiesiog tupi vidury kelio, tad juos nukirsti labai paprasta. Aptarėme lankytinas Islandijos vietas ir patraukėme į lovas.
Sekmingos keliones ir stiprybes.Parasyk Dariau mamos telefona,noriu paskambinti. Noriu paklausti kaip laikosi Lukas