Mūsų nuomos kompanija įkirto durnių dėl mūsų nusiskundimų, tad aš tuo tarpu įkirtau jiems 1 žvaigždutę prie atsiliepimų. Dar valandėlė ir mes kertame Albanijos sieną. Pasų kontrolė gan paprasta, nors mums dėl gero gyvenimo Šengene jau pamiršta. Tokia paprasta, kad net pradėjom abejoti ar iš viso ten kažkas tikrino mašinos dokumentus, gal visgi reikėjo rizikuoti nesibelsti iki sostinės, o kirsti sieną su netvarkingais dokumentai prie Prokletije kalnų. Bet mes vaikai geri ir pavyzdingi.
Apolonia archeologinio parko niekaip nepravažiuosite, jei sukinėsitės aplink Frierio miestelį. Senovinis graikų tipo miestas įkurtas kaip jau galima suprasti Apolono garbei. užima apie 1000kvm. Taip kad teritorija nėra maža. Visgi bent šiam momentui tai Albanijos Pompėja, nes didžioji dalis miesto vis dar pasislėpusi po žeme, o dalis jos užpilta asfaltu, kad prekės iki restorano papraščiau atvažiuotų. Tai vadinama prioritetais. Turbūt įspūdingiausia parko vieta yra šventykla. Kiti statiniai gerokai apgriuvę, tad tenka pasitelkti fantaziją. Internete rašo, jog parko lankymas kainuoja 3eur, mes mokėjome 5EUR. Blogai kad apgavikai. Gerai, kad priima eurus, tačiau apie mokėjimo korteles Albanijoje reikia pamiršti.
Pasimokę, kad kortelėmis šioje šalyje nepasimojuosime, sukame iki Frierio ieškoti pavalgyti ir pinigų. Aš ta proga padarau eksperimentą: iš skirtingų bankomatų bandau nusiimti vietinių lekų. Paaiškėja kad tikrai Albanijoje su kortelėmis nepasimosuosi. Tiek nuo kreditinės, tiek nuo debetinės net nuo Revolut bando nuskaičiuoti pinigų išgryninimo mokestį, kuris varijuoja nuo 500 iki 800 lekų (apie 5EUR). Teks gyventi iš grynųjų. Gerai kad šalis nėra itin brangi. Tarkim šio vakaro nakvynė Berate mums kainavo 12EUR. Su pusryčiais. Ir tai ne kažkokia nušniota troba, o padorus mažas viešbutėlis. Gal tik elektros lemputės pačios pigiausios įsuktos.
Beratis pradiniame plane nebuvo mano lankytinų objektų sąraše, bet kad jau esame čia einame aplankyti 1000 langų miestą. Mano nustebimui jis visai mielas. Siauromis gatvelėmis užkopiam iki pilies ant kalno. Pagal stovinčias būdeles suprantame, kad pilies lankymas mokamas, bet vėlyvų svečių čia niekas neskuba apmokestinti. Pilis išmaišyta, langai apžiūrėti, katinai išglostyti. Metas vakarienei. Akis patraukia didelė terasa pačioje miesto širdyje. Ten mes ir pasukame. Mėgaujamės šiltu Albanijos vakaru ir maukiame alų už 1,7EUR. Ko ne gyvenimas…
P.S. Albanijos pavadinimų konkurse laimi mašinų taisykla „Suka servis“. Kiti garbingi paminėjimai miestelis Kakariq ir degalinių tinklas Kastrati.