Darius atsibeldė tik po penkių. Mano numatyti turai jau buvo pasibaigę, teko kurti naują planą. Laukdama Dariaus labai nenuobodžiavau. Prie manęs priėjo vyriškis ir pasiūlė sukurti man eilėraštį. Iš neturėjimo ką veikti taip ir prakalbėjom apie Vietnamo karą, apie meilę apie šeimą apie meną ir pan. Tiesa jo klausimai nebuvo labai lengvi ir nekalti, tarkim gavau klausimų tokių kaip “Kada tavo mama pirmą kartą buvo neteisi?” arba “Ar kada žiūrėjau ryte į miegantį Darių, kai saulė krito jam ant skruosto?” 🙂 Taip taip, romantikas karo veteranas 🙂 Ir kodėl mane mama gera mergaite išauklėjo?
Atėjus Dariui sukom nuo CP gilyn į gatves. Prasidėjo pažintis su šiuo gigantropoliu. Tiesa su šiuo miestu reikia atsargiai, nes gali ateiti tokia šiza kaip pas čia liftininku dirbusį dėdę Antaną. Jo stogui pačiuožus susidėliojo toks keistas romanas dabar “Balta drobule” vadinamas. Kitam piliečiui kilo mintis pastatyti čia bokštą, kuris teiktų nemokamą elektros energiją visiems. Naftos, anglių ir dujų pramonei tai nelabai patiko, tad Teslos bokštas ilgai nestovėjo. Ne mano bet va kitam Dariui kilo mintis iš čia su Lituanica Atlantą perskristi. Tad miestą teks vartoti saikingai. Trumpam stabtelėjom prie MoMA. Kadangi menu labai nesidomime, praėjom pro šalį. Mūsų tikslas buvo pasiekti Rokfelerio centrą ir pakilus iki 69 aukšto apžvelgti NYC iš viršaus.
Nusileidę dar spėjom į vieną paskutinių Rokfelerio turų. Labai emocingas gidas neleido miegoti. Rokfelerių dinastija buvo labai turtinga. Jų turtas dabar būtų įkainuotas 300 – 800 milijardų dolerių. Jų turtas toks didelis, kad chebra net negali jo tiksliai apskaičiuoti. 500 milijardų skirtumas gan didelė paklaida sakyčiau. Tai 8 kartus viršija Bill’o Gates’o turtus. Rokfeleriai statydami savo imperijos centrą nesikuklino: naujausia tų laikų technologija, neoninės lempos ir radijas, artdeko stiliumi puoštas interjeras ir eksterjeras, marmurinės grindys ir sienos ir žinoma tokie garsūs gyventojai kaip Musolinis. Mažai trūko, kad keli pastatų sparnai būtų paskirti fašistinei Vokietijai ar Stalino SSRS. Tiesa prie vieno iš įėjimų galima įžiūrėti svastiką. Tik ši auksinė svastika buvo sukurta anksčiau nei Hitleris pradėjo savo kampaniją. Beje didžiausias dėmesys ture buvo skirtas Rokfeleriui jaunesniajam, kuris ir buvo šių beprotiškų statybų iniciatorius. Bent jau taip atrodė tuo metu, kai JAV krėtė didžioji finansinė depresija ir rinkų krachas. Jis buvo labai religingas žmogus ir jam nuolat teko kovoti su savo gerokai laisvesnių pažiūrų žmona. Tarkim žmona paprašė vieno menininko pavaizduoti televiziją virš vieno iš įėjimų. Tuo metu TV buvo labai šviežias dalykas, mažai kas žinojo kas tai yra ir kaip tai veikia. Ir štai menininkui nukrenta užduotis be žodžių perduoti žinia žmonėms kas yra TV. Rezultatas atrodo taip: nuoga deivė Priemėja (Reciever) sugeria į save šokančių nuogų kūnų vaizdą, o po to nuoga deivė Siuntėja (Transmitter) siunčia šį vaizdą sėdinčiai motinai su vaiku ant kelių, kažkodėl irgi nuogiems.
Tokiam religingam žmogui kaip Rokfeleriui tokios pornografijos buvo stipriai per daug. Jis taip supyko ant žmonos, kad net negalėjo su ja kalbėtis. Vietoj to jis jai išsiuntė laišką, kad tai bjauri kompozicija prašydamas ją nuimti. Žmona neišpildė jo prašymo, tuomet jis tiesiog atsisakė naudotis šiuo įėjimu. Tam buvo sukurtas specialiai Rokfeleriui skirtas asmeninis įėjimas, kurį jis išdekoravo taip kaip jam buvo priimtina: religiniais motyvais, citata iš Biblijos ir panašiais atributais. Turo metu nebuvo pamiršti ir aplinkiniai pastatai, pradėję kilti tuometinio lūšnyno vietoje. Netoli vienas kito būstines turi du žinių kanalai: senų pažiūrų FOX ir liberalesnis NBC. Jie puikus pavyzdys kaip tą pačią naujieną galima skirtingai pateikti. Kažkodėl FOX nemėgsta Obamos, kai tuo tarpu NBC jį tiesiog dievina. Bendrai turas truko 2 valandas, o mes su ausinėmis jo metu šmirinėjom aplinkinėmis gatvėmis bei klausėmės įdomių ir ne visai istorijų apie menininkų freskas su jų sekretorėmis, apie tai kaip tikslingai buvo dėliojami marmuro blokai ant sienų, apie Prometėją, kuris greičiau atrodo kaip iš dangoraižio krentantis makleris, apie Egipto braižą fasaduose apie viską daug daug daug ir žinoma apie garsiąją (neva klūpančio) Atlaso statulą tiesiai prieš bažnyčios šventorių.
Oj, kaip pyko vyskupas už tokį išsišokimą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad žiūrint iš nugaros Atlasas primena nukryžiuotąjį. Iš priekio atrodo, kad jis visatą laiko ant rankų, iš nugaros atrodo, kad visata jį slegia, todėl jo koja nusprūdusi nuo pjedestalo. To pakako vyskupui apsiraminti.
Autobusas link mūsų viešbučio išvažiuoja iš stoties greta Times Square, tad pakeliui pasidairėme ir šioje aikštėje. Daug spalvingų reklamų, minios žmonių, nežinia kam reikalinga tribūna su kėdėmis. Čia turbūt geriausia JAV kapitalizmo iliustracija. Pamatyti kartą įdomu, bet po to erzina brautis pro turistus norint eiti kitais tikslais pro tą vietą. Be to kas gali pakęsti reklamas, o kai jų tiek daug vienoje vietoje, tai paprasčiausiai darosi bloga.
Kadangi gyvename New Jersey pusėje, tenka pervažiuoti tunelį ir pasiekti Secaucus rajoną. Autobusu tai užtrunka gan greitai – 20/25 min, nors dar nepagavom autobuso važiavimo logikos.