Wroclaw

Nauja kelionė prasideda. Kaip turistė Prahos gatves tryniau prieš keletą metų. Tame tarpe pasisekė turėti ir komandiruotę. Ir kiekvieną kartą nuvykus šis miestas vis randa kaip mane nustebinti. Planuodama šią kelionę galvojau, kad jau visą Prahą esu išsėmusi. Kaip aš klydau. Šį kartą kelionės kaltininkas – Metallica koncertas. Planas toks: Vilnius – Varšuva – Vroclavas – Praha – Brno apylinkės – Krokuva – Lodzė – Vilnius. Planuojamas kilometražas virš 2500km. Uff… Laukia daug valandų ant automobilio sėdynės.

Aną kelionę pradėjome su Jindrich Polák ir jo aštuonkojais iš antro aukšto. Taisyklių nelaužome ir šį kartą prie didelio būrio nuostabiųjų čekų pridedame dar vieną. Miloš Macourek parašė tokius mielus širdžiai kūrinius kaip Bonifacijaus atostogos ir Begemotas, kuris bijojo skiepų. Pradedame ir mes Bonifacines atostogas, o gal net ir geresnes. Beje be penkių minučių prieš pasileidžiant į kelią man labai sėkmingai buvo priminta, kad ir aš esu tas begemotas, kuris adatų baidosi. Taip jau sukrito, kad prieš pat kelionę teko pusvalandukui atsiduoti į gydytojų rankas. Sukandau dantis, atkentėjau tris nuskausminamųjų dūrius į nugarą ir, pažadėjusi, kad busiu gera mergaitė, išdūmiau. Jokios saulės ir maudynių ir kasdienine žaizdų priežiūra. Kaip nors susitvarkysime.

Pirma nakvynė Orion viešbutyje prie Ostrow Mazowiecka ne pati jaukiausia. Iš bendrabučio padarytame viešbutyje gyvena daug netoliese dirbančių gastrobaiterių. Na ir jiems kažkur juk reikia gyventi, kol dienomis mūsų visų labui jie tiesia Lenkijos kelius. Kitas jau labiau erzinti pradėjęs dalykas – kelias šalimais. Apie 5 ryto, prasidėjus intensyvesniam eismui, užmigti daugiau nepavyko.
Pirmąją dieną planavome aplankyti Koperniko muziejų Varšuvoje, deja iš vakaro bilietų internetu
nebebuvo, o nuvykus anksti ryte tiesiai į vietą artimiausi bilietai buvo tik 15:40 laikui. Tad su Koperniku
atsargiai. Jis vis dar labai populiarus ir vizitą ten reikia kruopščiai suplanuoti. Žirgus pririšom prie vis dar AC/DC man primenančio Nacionalinio stadiono ir tada 15min pėstute. Kas tingi vaikščioti, parkavimas prie Koperniko 5PLN valandai.


Truputį kojų pramankštinti sustojome Sobanski rūmuose. Šiuose rūmuose kadaise gimė Mykolas
Kleopas Oginskis. Gimęs Lenkijoje, persikėlė gyventi į Rietavą, tapo kompozitoriumi, organizavo
sukilimą, buvo LDK iždininkas. Apsuko puse Europos. Mirė Florencijoje, o palaidotas miesto panteone
šalia Mikelandželo, Galilėjaus ir Rosinio. Įspūdingas gyvenimas. Oginskio ir jo polonezų nepamiršo ir
Lenkija. Kaip gi pamirš, juk jis prikišo rankas kuriant muziką Lenkijos himnui. Jo rūmai šiuo metu
restauruojami, tad į teritoriją tetulė mums uždraudė įeiti. Vietą užsižymime. Kada nors pasivaikščiosim
tarp romantiškai pamėtytų dvaro kūdrų, mintyse niūniuojant iš fortepijono pamokų iki skausmo žinomą „Atsisveikinimas su tėvyne“.


Atėjus pietų metui kažkaip ir vėl ranka nekilo ragauti pierogi ar “fufliaki” sriubos. Nors pasakyčiau, kad
šiuose kraštuose pagal skonį esu valgiusi ir šlykštesnių sriubų. Fliaki tikrai ne pats blogiausias variantas. Visgi pasaugojom savo skrandžius nuo egzotiškojo Lenkijos maisto ir rinkomės saugųjį IKEA variantą. Švediški kukuliai yra švediški kukuliai net ir Turkijoje. Lenkija tikrai nesugebės pagadinti tvirtos švediškos rankos.

CTRL+V


Wroclaw, arba kaip senesnės kartos vokiečiai vadintų Bresslau, arkliukas yra daugiau nei 350 po miestą
išsislapsčiusių bronzinių nykštukų. Jie kažkada vienas po kito dygo kaip taikus protestas prieš stalinizmą. Viskas prasidėjo nuo studentiško pogrindinio “Oranžinės alternatyvos” judėjimo, kuris kaip atsaką raudonajai valdžiai ant sienų pradėjo piešti nykštukus. Dažniausiai ant komunistinių šūkių. Gudrus pokštas, nes valdžia negali suimti už išdavystę ar nesantaikos kurstymą, vien todėl, kad tu nupiešei nykštuką ant sienos. Kaip pasakė judėjimo lyderis Waldemar Fydrych: ar galima rimtai žiūrėti į
policininką, kai jis tavęs klausia „Kodėl dalyvavote neteisėtame nykštukų susirinkime?“. Tokie grafiti
patraukė visuomenės dėmesį ir pradėjo plisti kituose miestuose kaip Lodzė, Krokuva, Gdanskas ar
Varšuva, o teisėsauga išsišokėlius galėjo tik trumpam papurtyti už smulkų chuliganizmą. Protesto pikas
buvo pasiektas 1988m per akciją pavadintą „Nykštukų revoliucija“, kuomet daugiau nei 10000 žmonių
žygiavo pagrindinėmis Vroclavo gatvėmis dėvėdami oranžines nykštukų kepurėles. Stipru. Labai norėjau daugiau apie tai išgirsti per nemokamą turą, deja į jį mes niekaip nespėjome. Teko man vilktis gido kepurėlę. Gaila nykštuko kepurėlės neturėjau. Žaidimas primena Pokemon Go tik čia realūs nykštukai ir jie tupi ant šaligatvių, po palangėmis, už lango grotų, ant gėlyno atbrailos. Tai ar atsiras toks šaunuolis kuris priims “Gotta catch’em all” iššūkį?


Yra kelios vietos, jei norima apžiūrėti Vroclavą iš viršaus. Atgailos/Raganos tiltas tarp dviejų Marijos
Magdalietės bažnyčios bokštų yra vienas iš variantų. Sakoma ten vaidenasi. Kaina 8PLN, bet mes į jį
nespėjome, nes užsidaro 19val, užtat už 10PLN spėjome pakilti į Šv. Elžbietos bažnyčios varpinę ir
pasigrožėti vakarėjančiu Vroclavu bei tuo pačiu Atgailos tiltu. Prie šios bažnyčios beje yra turbūt labiausiai nuzulintas meilės nykštukas. Ir koks netikėtumas – jis atneša žmonėms meilę į jų gyvenimus. Jei tik gerai zulini, žinoma.


Už šv. Elžbietos bažnyčios kampo yra jauki senovinė viduramžiais dvelkianti gatvelė. Tiesa tais
senais laikais ji nebuvo tokia jau jauki ir dvelksmas ten kitoks kabojo. To liudijimas yra griovys, einantis gatvelės viduriu. Tais senais gerais laikais jis surinkdavo visą kraują tekantį iš po paskerstų gyvūnų. Dabar tai menininkų parduotuvėlės, o kažkada ten rankoves pasiraitoję dirbo mėsininkai. Visiems ten gyvenimus pabaigusiems gyvūnams atminti čia dabar stovi bronzinės statulos. Beje šalia eina dešrelių (Kiełbaśnicza) gatvė, tad viskas sakyčiau logistiškai tvarkinga.


Diena jau ėjo į pabaigą. Sugaudyta apie 30 nykštukų. Whiskey in the Jar kabakas mums būtų buvęs
labai į kelionės temą, tačiau bent šį kartą sėdėti pagrindinėje miesto aikštėje noro nebuvo. Prasukom dar pro Tumski tiltą, kuris šiuo metu restauruojamas, o šokančius fontanus palikau kitam kartui.


Night o’clock nakvynė pasitaikė iš tiesų puiki. Jungtinės karalystės tematika įrengtas viešbutėlis tikrai
jaukus. Man tą vakarą nuskilo detaliau susipažinti su Glazgow ir Škotijos ypatybėmis. Metas gerai išsimiegoti. Ryt, jei oras leis ir Škotijos kalniečių įkvėpti, bandysim užkariauti kalnus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *