Vėlai vakare sėdome į naktinį traukinį ir saulę pasitikome jau būdami Tbilisyje. Taip prasidėjo priešpaskutine kelionės diena. Vaikščiojome po vis dar mieganti Tbilisį, tad išvengėme didmiesčio šurmulio ir begalės turistų, gadinančių nuotraukas. Bent keletą valandų. Apėjome senamiestį su žaviai išraižytais mediniais balkonėliais, užlipome prie Gruzijos motinos paminklo pasigrožėti bundančio miesto panorama, apėjome sieros pirtis, kuriose kažkada laiką leido žymūs rašytojai kaip Diuma, Lermontovas, Puškinas. Kadangi traukinyje gerai pailsėti nepavyko, nusnaudėme valandėlę hostelyje ir išsiruošėme į Tbilisio turgelius, zoologijos sodą. Po visko dar aplankėme įspūdingo dydžio Tbilisio katedrą, tai berods didžiausias religinis statinys visoje Gruzijoje.
Mums, kaip nemėgstantiems didelių miestų, dvi dienos Tbilisyje buvo šiek tiek per daug. O ir pats miestas nėra draugiškas pėstiesiems. Jei nori pereiti gatvę – čia jau tavo problemos. Gatvių ženklai ir kelio ženklinimai atrodytų jiems nupiešti tik tarp kitko. Nors gruzinai tvirtina, kad dabar vairavimo įpročiai daug geresni, nei buvo anksčiau. Tačiau iš dviejų kelio juostų jie padaro penkias, į kairę suka iš karto po tris, posūkio signalai iš viso nenaudojami, viską išsprendžia garso signalas, kurį naudoja daug ir dažnai.
Tbilisyje išmokta pamoka, kad skaniausi khinkaliai – pakepti khinkaliai, kitaip tai tiesiog peraugę koldūnai. Beje gruzinų virtuvė naudoja labai daug kalendros. Kalendra mėsoje, kalendra salotose. Visi turgūs kvepia kalendromis. Jos atsivalgėm visam gyvenimui. Būdami Kutaisyje pasidavėm avantiūrai paragauti Adžarijos chačiapuri. Prašovėm. Žalias kiaušinis apetito labai nepakėlė. Tad Tbilisyje rinkomės ne tokius ekstravagantiškus chačiapurius. Radom visai neblogą tamsų alų. Mums, kaip neišmanantiems nieko apie vynus, tai buvo nebloga alternatyva. Skaniai vakarieniaujant ir baigėsi musu viešnagė Gruzijoje. Vakare patraukėme į oro uostą iš ten 4 h ryto išskridome į Taliną. Skrydis į Vilnių tik po pietų, tad turime laiko dar trumpai ir estukus aplankyti. Jau šalta žinoma pas juos ir jaučiasi tikrasis ruduo, bet bent jau keliomis savaitėmis prasitęsėm vasarą.
Apibendrinimas: Gruzija kyla iš griuvėsių, visuose miestuose ir miesteliuose vyksta intensyvios statybos ar rekonstrukcijos. Tačiau kuo labiausiai mus sužavėjo Gruzija tai savo gamta: vingiuotais kalnų takeliais, snieguotomis viršūnėmis, avyčių bandomis, miestais uolose, šilta jūra. Gruziją, kaip beje ir visas kitas šalis, geriausiai galima pajusti, pabėgus iš itin turistinių vietų, tada atsiskleidžia tikrasis jos grožis.
Legenda apie neišpasakytą gruzinų vaišingumą nepasitvirtino – turbūt dar neradome savo gerojo gruzino. Tiek Armėnijoje tiek Gruzijoje labai stiprus patriarchatas. Tiek ten, tiek ten vietiniai bendraudavo tik su Dariumi, aš labiau buvau kaip atributas ir mano nuomonės vietiniai mažai kada klausydavo. Buvo net atvejų, kai tekdavo atlaikyti žvilgsnius sakančius “Tu, moterie, geriau prie puodų stovėtum”:)