Paskutinė diena Singapūre, o dar milijonas reikalų. Jau faktas, kad Sentosa sala liks neaplankyta. Nieko nelaukiam ir pradedam. Ir vėl metro ir vėl autobusas, tik šį kartą #194 ir prieš 9:50 mes jau prie Jurong paukščių parko. Nežinau, gal dėl to kad lūkesčiai buvo mažesni, o gal šiaip nuotaika geresnė buvo (nes dramblių tai gaila labiau nei kokios spalvotos varnos), bet šis parkas man patiko labiau. 10:30 nors persiplėšk, nes tuo metu tenka rinktis arba maitini pingvinus arba tropinius paukščius. Pingvinai buvo arčiau, tad susimokėję 2SGD žuvis siūlėme jiems.
Sudalyvavome plėšriųjų paukščių pristatyme, vėliau virš galvų skraidė aros, papūgos ir tukanai. Net Žydrūnas užsuko. Čia taip Lukas pradėjo šaukti. Kas turi vaikų supras, kas neturi nueikit pas tuos kas turi ir jums viską paaiškins. Man smagiausia vieta buvo take tarp medžių, kur gyvena apie 1000 lorikečių. O smagiausia dėl to, kad už 3SGD galėjau jas pašerti.
Žodžiu kokioms keturioms valandoms veiklos atsirastų kiekvienam, tad be užkandžių ten geriau neiti, o geriausia pikniko vieta yra prie krioklio. Kad visai iškrautume vaiką paleidome jį į šlapiąją žaidimų aikštelę. Lukas buvo rojuje. Grįžtant metro atgal į miestą mažasis lūžo, o tada pradėjo ryškėti raudonis ant odos. Panašu saulės prie vandens buvo šiek tiek per daug.
Kol dar šviesu nulėkėme į centrą. Trumpam įkišome nosį į Chijmes. Tai kažkada buvęs vienuolynas dabar tarnaujantis kaip kavinukių sodas. Maisto Chijmes neradome tad nudūmeme iki Gardens by the bay. Aš užsukau į Cloud forest observatoriją. Kaina mažumėle perlenkta, bet ko tikėtis tokioje vietoje. O jau tada atėjo laimės valanda, mes visi buvome išbadėję. Satay by the bay griebėme visą viščiuką. Visčiuko ir kalno ryžių neliko per 15min. Kadangi tai paskutinė diena labai norėjau išbandyti žymųjį krabą, tačiau 60SGD mokėti nesiryžau.
Pradėjo temti. Dar kartą pasigrožėjome nuo lempučių mirgančiu sodu. Žmonių jau rinkosi. Visi laukė Gardens by the bay medžių pasirodymo. Mes jį jau matėme. Mūsų laukė kitas pasirodymas. Netoliese esantis prekybcentris kiekvieną vakarą dovanoja fontanų pasirodymą. Patarimas ateities keliautojams, jei nenorite sušlapti, prie pat krašto nesėdėkite 🙂 Mums pasitaikė laimė šalia turėti kaimyną iš Malaizijos. Sužaidėme su juo žaidimą „Atspėk iš kur mes“. Kazachstanas? Labiau į Europą. Bulgarija? Šiauriau? Lietuva? Bingo! Nežinau kaip jam pavyko iš trečio karto atspėti, bet pavyko. Dar labiau nustebau, kai jis pradėjo mums pasakoti apie Rūtą Meilutytę ir krepšinį. Aš tiek apie Malaiziją nežinau, nors šiek tiek skaičiausi. Deja neturėjome daug laiko pokalbiams, prasidėjo šou. Fontanų šokis neblogas, nes į visą pasirodymą įtraukiami ne tik jie, tačiau ir pačio prekybcentrio stogai ir net gi Marina Bay Sands viešbutis. Kai sėdi ir žiūri tik fontanus viso to nematai, tačiau turėjome progą tą patį spektaklį pažiūrėti dar kartą iš Merlion fontano pusės.
Merlionas – tai Singapūro simbolis. Pusiau liūtas pusiau žuvis. Pats Singapūro pavadinimas išvertus iš sanskrito reiškia liūto miestas. Yra legenda, kad kažkada kažkoks sultonas medžiojo šiose teritorijose ir pamatė liūtą. Mokslininkai tiesa paneigė idėją, kad čia kažkada liūtų būta, greičiausiai tai buvo tigras. Bet kokiu atveju liūto miestas ant vandens (dėl žemės trūkumo daug kas pastatyta vietoj vandens) reikalauja kažko panašaus kaip liūtas – undinė paminklo. Kažkada šiai undinei nepasisekė, nes teko paragauti ką reiškia žaibas. Nelabai suprantu, kaip tai įmanoma, kai aplink stovi tiek daug dangoraižių. Bet kokiu atveju Merlioną apžiūrėjome, gyvenimu šitas žvėris nesiskundė. Judėjome toliau. Tiksliau vos vilkome kojas. Nes statistika rodė, kad sukorėme 18km pėsčiomis. Trumpam prasiėjome F-1 trasa ir griuvome į lovas. Ryt skrydis į Langkavį (paskutinį skiemenį skaitykite taip lyg sakytumėte „Taip“ prancūziškai).