Šiandieną planas apžiūrėti apatinę Manhattan’o dalį. Imame water taxi ir plaukiame iki Battery parko. Battery parkas pastatytas ant vandens. Tiesą sakant puse Manhattan’o pastatyta ant vandens. Kai Hudson’as čia įkėlė koją, ši sala buvo kūdesnė per pusę. Va ką daro dideli pinigai. Battery parke mus pasitinka skulptūra, padaranti intro į tai, kur mes keliaujame. Tai gerokai apdaužytas rutulys. Gero gabalo iš viso nėra. Šį skulptūra kažkada stovėjo aikštėje tarp Twin towers (bokštų dvynių). Taip taip, mūsų stotelė yra 9/11 muziejus. Labai niūrus muziejus. Tik įėjus pamačiau įstrižai lūžusias metalines konstrukcijas. Nenuostabu, kad po bokštų griūties pasipylė įvairios teorijos. Man pačiai keista pasidarė, kad konstrukcija gali taip gražiai 45 laipsnių kampu nulūžti. Nesistebiu, kad gajos teorijos, neva jos buvo įpjautos. Kad ir kaip ten būtų muziejus pilnas daug slogių prisiminimų.
Ant kiekvieno kampo po stovą su nosinaitėmis. Vaikštant pasigedau laimingų istorijų apie tai kaip kas nors išsigelbėjo ar kad gaisrininkai iškėlė užstrigusius žmones. Aplink vien mirtys. Tiek užstrigusiųjų tiek gelbėtojų. Nemanau, kad teisinga pasakoti vien depresiją varančią pusę. Turbūt šviesiausia istorija muziejuje yra apie ketvirtą lėktuvą, kuris sudužo laukuose. Manoma, kad jis turėjo nukristi Washington’e, tačiau didvyriškos keleivių pastangos, sužlugdė teroristų planus. Buvo leidžiami įrašai iš to lėktuvo, kaip žmonės bando šturmuoti pilotų kabinoje užsirakinusius blogiukus, o jie tarpusavyje šnekasi ką daryti: ar skrendam iki tikslo ar daužom lėktuvą dabar. Galiausiai nuskamba įsakymas “cut the oxygen” (atjungti deguonį) ir lėktuvui smingant žemyn pagrobėjai skanduoja Alacho vardą.
Muziejus pilnas įvairių liudijimų: moters skambutis iš ketvirto lėktuvo savo vyrui, vaizdo įrašai kaip teroristai praeina patikrinimo postus oro uostuose (tuo metu buvo leidžiama įsinešti nedidelius peilius į kabiną), rašteliai žmonių, įstrigusių dangoraižiuose ir t.t. Išėję iš muziejaus dar ilgai tylėjome. Dariui reikės parodyti filmą Remember me.
Dabar bokštų dvynių vietose įrengti kriokliai, aprašinėti žuvusių žmonių vardais. Netoliese yra siena skirta žuvusiems gelbėtojams. Čia radome lietuviškai skambančią pavardę Thomas Kuveikis. Įdomu kas jis buvo.
Po 9/11 memorialo pro Wall street judam link pakrantės. Pasigaunam paskutinį tą dieną water taxi ir persikeliame į Brooklyn’ą. Tik išlipus užmatom superinę parduotuvę. Tiek vaisių ir daržovių vienoje parduotuvėje dar nesu mačiusi. Net Akropolio Maxima tokio asortimento neturi, kaip kad šita palyginus mažutė parduotuvėlė.
Griebiam dar šiltą vištą už 6.99USD bus mūsų vakarienė ir patraukiam į IKEA vėlyvų pietų. Pavalgę grįžom į žemutinį Manhattan’ą ir Battery parke dorojom vištą bei su visais nuleidinėjom amerikietišką saulę (beje čia visi normalūs, niekas saulei nusileidus neplojo 🙂 )