03:30. Už valandos krausimės daiktus ir kilsime kanjonu į viršų, bet apie viską nuo pradžių.
Į planuotą autobusą vietų jau nebebuvo, kitas išvyko tik 3:30. Tai sugadino mūsų planus Kolkos kanjonu pasivaikščioti dar neįdienojus, o per patį vidurdienį jau mėgautis palmės šešėliu Sangalle oazėje. Deja Cabanaconde miestelį pasiekėme tik 10val, tad žemyn kanjonu teko leistis kone per patį karštį. O leistis yra kur. Bendras pažemėjimas 1000m. Tam gabalui įveikti prireikė 3val. Oj kaip mes kankinsimės šiandien lipdami aukštyn.
Pati oazė įsikūrusi labai gražiai su palmėmis ir baseinais. Nakvynę galima rinktis iš keletos vietų, tačiau kainos panašios 15-20PEN žmogui. Beliko tik išsirinkti padoriausius namelius. Darius labai užsinorėjo nakvoti pačiuose geriausiuose. Aš labai nesiginčijau. Susimokėjome 50PEN ir gavome namuką su mažiau skylių ir su stikliniais langais, o ne iš bambuko. Vakarienė kainavo beveik tiek pat kiek 2,5l vandens butelis. Visgi vanduo yra einama prekė, o ją atgabenti čia pakankamai sudėtinga, tad nenuostabu, kad kaina sukilusi net iki 12PEN. Paprasta vakarienė (vakar tai buvo makaronai) kainavo 10PEN, paturbinta su šviežiai spaustomis sultimis 15PEN. Ėmėm paturbintą ir skaniai sau sušveitėme vištą su ryžiais, daržovėmis ir bulvėmis.
Kondorų, praskrendančių mums pro nosis, nematėme. Tik tolumoje, kažkur padebesyse sklandė, tad įvertinti ar jie iš tiesų tokie didingi ir įspūdingi neteko. Teks patikėti interneto žodžiu, kad šie Peru nacionaliniai paukščiai baisiai faini. Na juk ne veltui juos taip garbino inkai. Inkai tikėjo, kad kondorai ant savo sparnų nunešdavo mirusių žmonių sielas į dangų. Praleidome mes tą turistų numintą kondorų apžvalgos aikštelę, tačiau internete išskaičiau, kad ten geriau nulėkti vakare, kai kondorai grįžta į lizdus miegoti, nes ryte, kai jie nubunda, ten būna krūvos turistų. Turistų kiekį ryte mes galime patvirtinti. Ten geriau kojos nekelti, nes nieko nematysi. Beje Arequipos gidas pasakojo, kad į gyvenimo galą kondorai nusižudo. Pakyla aukštai ir vožiasi į akmenis. Primena pasakymą “gulbės giesmė”. Tai čia dabar kaip gaunasi? Šiuo atveju reiktų vadinti paskutinė kondoro giesmė? Kad ir kaip ten vadinasi, vietiniams tai baisiai nepatinka, nes kondorų žūties vietas jie laiko prakeiktomis.
Kai turistauji kalnuose norisi ant savo kupros tįsti kaip galima mažiau daiktų. Kitą kartą neimčiau rankšluosčio. Nakvynės vietos Sangalle juos duoda. Ne pirmo šviežumo ir niekada nežinai ką su jais iki tavęs jie šluostė (net ir aukščiausios klasės viešbučiuose stengiuosi jų vengti), tačiau kai yra pasirinkimas arba papildomi gramai arba valdiškas rankšluostis, renkuosi lengvesnę kuprinę. Taigi rankšluostis lauk, bet repelentus būtina turėti. Mes pamiršome, tai naktį teko gerai į miegmaišius susisukti.
Šiandien laukia ilgas kopimas atgal iki Cabanaconde. Išvykstame dar neprašvitus, kad kuo mažiau gautume saulės.