Paskutinę dieną prieš skrydį paskyrėme Rodo miestui. Tiesa diena pasitaikė ne pati geriausia, bet neturėjome iš ko rinktis. Papusryčiavome užkirtę kruasanų iš kepyklėlės už kampo. Buvo skanu, o ir kainuoja tik 1 EUR. Palaukėme, kol bent šiek tiek prasisklaidys debesys ir patraukėme į autobuso stotelę.
Kelionė autobusu kainavo 2,2 EUR. Ryt į oro uostą taip pat važiuosime autiku. 2,2 EUR geriau nei 14 EUR taksui, nes vis tiek šešiese į viena taksi netilptume.
Autobusas išleido pačiame miesto centre. Tačiau tik išlipus vėl pradėjo lyti, tad greitai vyniojomės iki netoliese esančio TIC. Pasiėmėm keletą lankstinukų, paklausėm, kur galima rasti gerų kavinukių ir pradėjom pažintį su senamiesčiu.
Apeiti Rodo miestą reiktų pusdienio, neįtraukiant Rodini parko. Mes tiek kantrybės neturėjom. Apžiūrėjom gynybines sienas, nulėkėm iki tos vietos, kur kažkada stovėjo pasaulio stebuklu vadinamas bronzinis Rodo kolosas. Bandžiau įsivaizduoti kokio dydžio turėjo būti ši Helijo statula, jei kojos buvo apžergusios vartus į uostą. Atstumas ten tikrai nemažas. Statula mažų mažiausiai turėjo būti devynaukščio dydžio. Net ir dabartiniais laikais tai atrodytų įspūdingai. Statula sugriuvo per žemės drebėjimą vos po 54metų, bet gandas apie ją gyvas iki šiol. Dabar vietoj buvusių kojų čia stovi kažkokios ožkų statulos (na turbūt ten elniai, bet vis tiek juokingai atrodo, palyginus su tuo kas buvo).
Čia mūsų kantrybė lietui ir baigėsi. Sėdom į autobusą ir grįžom į viešbutį. Ir po to ilgai spjaudėmės. Nes tik grįžus oras pasitaisė, debesys prasisklaidė ir išlindo saulė. Ta proga, kad dar turėjom daug gražaus laiko, Darius ištempė mane į vieną kavinukę, kurią buvo nusižiūrėjęs pakeliui link akmenuotojo Ialysos paplūdimio. Ten nuolat būdavo daug žmonių ir beveik visi gerdavo kažkokią ypatingą kavą (kreiva stiklinė su daug pieno putų). Atrodė gražiai, tad nusprendėm išsiaiškinti kas tai.
Taigi užsukam į Cake Box. Pirmas mūsų spėjimas, kad gal būt tai graikiška kava. Dviguba graikiškos kavos porcija kainuoja 2 EUR, kai mažas puodelis neaiškaus sysaliuko Rodo mieste kainavo 3 EUR. Nepataikom. Kavą atneša paprastame kavos puodelyje. Bandymas nr. 2. Puslitris frape kainavo vėlgi 2 EUR. Šį kartą gavom tai ko norėjom. Aš kavos negeriu, tad tas dvi dvigubas porcijas tenka susiversti Dariui. Sakė, jog buvo iš tiesų skanu ir kad dėl tos kavos užmigti pavyko tik apie puse antros nakties. Aš tuo tarpu pasmaguriavau keletu desertų. Paaiškėjo, kad jiems cheese cake’as yra varškės pyragas, bet vis tiek buvo velniškai skanu. Daug geriau nei kažkada nusipirktas super saldus baklavos pyragėlis (ir ko gi daugiau tikėtis iš turkiško deserto).
Grįžtam į viešbutį – metas krautis daiktus.