Kaip visada čia sumesiu mintis,kurios netilpo į tekstus
Kita karta važiuosim išbandyti Taba viešbučių ir negyvosios jūros SPA. Pasiėmus vėl tas pačias keturias dienas visa tai gan padoriai įgyvendinama.
Dar vienas kelionės metu įstrigęs momentas, kad Jordanijos vaikams tenka greitai suaugti. Matėm dvejų metų vaiką žaidžiantį ant smėlio po saule su skylėtu puodu ir akmenukais, kai jo mama tuo tarpu prekes turistams pardavinėja. Matėm šešerių metų vaiką genantį keturis asilus (aka air conditioned Ferrari, kaip jie sakydavo) su turistais į kalnus link vienuolyno, matėm vaikus Aqaba gatvėse pardavinėjančius kinietiškus niekučius ar šiaip prašančius išmaldos. Ir gan įkyriai prašančius. Restorano darbuotojui juos reikėjo kone su lazda vyti šalin.
Kaip ir visose arabų šalyse reikia nepamiršti derėtis. Petroje perkant “beduinų” skarą pradinė kaina buvo 7JOD, ją nusipirkau už 3JOD, tad kirsti siūlomas kainas per pusę tiesiog būtina. Beje ir aš turėjau ką pasiūlyti arabams. Bevaikštant Petroje kelis kartus susilaukiau pasiūlymo parduoti ant kuprinės prikabintą liūtuką – atšvaitą, dar keli gudresni prašė, kad jį padovanočiau.
Vairavimo stiliai Jordanijoje ir Izraelyje labai skiriasi. Jordanijoje niekam neįdomūs saugos diržai be to taip pat kaip ir kitose arabų šalyse pėsčiųjų perėjos ten skirtos tik tam, kad pėstieji žinotų kur pereiti gatvę, kai nėra eismo. Izraelyje viskas kitaip, diržai, drausmė prie perėjų, tvarkingas vairavimas nesitiki, kad tokie skirtumai gali būti tarp kaimyninių valstybių.
Pats Eilatas didelio įspūdžio nepaliko. Observatorijoje lankęsi žmonės skundėsi, kad ten daugiau parduotuvių nei lankytinų objektų, Šiaip visur pilna kičo.
Eilate patikusios pramogos buvo šokančių fontanų šou. Kitą kartą dar norėčiau išbandyti laivą su stikliniu dugnu už 15EUR. Deja deja, bet paviršinis nardymas ne man. Kad ir kaip būtų keista ta pati paslauga Aqaboje mums būtų kainavusi 20JOD.
O dabar svarbiausia:
Labiau pasiginčijus dėl taksi ir pasiėmus daugiau šokoladų iš Lietuvos būtume sutilpę į 600EUR.