Penkios valandos skrydžio į JAV. Muitinėje praleidom dar tris valandas. Galiausiai dėl gausaus turistų skaičiaus darbuotojai leido naudotis ir tais registracijos stalais, kurie aptarnauja tik JAV piliečius. Atskridus reikia pildyti kortelę kas toks ko čia važiuoji ir panašiai. Mes dar pažymėjom, kad vežamės maisto, tai mus papildomai kratė. Galiausiai praleido. Susirinkom daiktus ir ieškotis, kur mūsų išsinuomota mašina. Tik išėjus iš patalpų trenkė karštis, nors buvo 11 val vakaro, tačiau nebuvo kuo kvėpuoti. Orų prognozės ekranuose rodė 90 – 100 laipsnių pagal Farenheitą. Nesigaudau šioje matavimo sistemoje, bet panašu, kad 100 yra daug 🙂
JFK oro uostas yra labai didelis, tarp terminalų važinėja traukinys. Einant pėsčiomis užtruktum valandą ar dar daugiau, kol su nešuliais nubildėtum ten kur reikia. Taigi šioje didelėje teritorijoje mums reikia susirasti mažą automobilių nuomos punktą. Kelis kartus pakeitę traukinuką, nuvažiuojam kur reikia. Darbuotoja mūsų rezervuoto mašinuko neranda, tad duoda kitą, geresnį, kaip Darius išsireiškė tikrą žvėriuką. Paspaudus gazą dažnai prie sėdynes prisiploju. Beje kaip ir Islandijoje gavome automatą. Amerikoje kitu variantų tiesa net ir nebuvo. Baisu, kad grįžęs namo Darius pamirš kaip elgtis su mechanine pavara.
Iki nakvynės 2val kelio. Nors jau lūžau kaip norėjosi miego (Lietuvos laiku buvo 5ryto) visi miegai išsilakstė įvažiavus į New York’ą (toliau jį koduosiu kaip visi amerikiečiai NYC). Atrodytų vidurnaktis, tačiau gatvėse kamščiai. Va ką reiškia miestas, kuris niekada nemiega. Abu buvom šlapi kol pravažiavom The Big Apple vadinamą miestą
Jau po pirmos atsibastėm iki mūsų Howard Johnson Inn viešbutuko. Nustebom, kai mums pažadėjo pusryčius, nes rezervacijoje buvo parašyta, kad pusryčiai nepriklauso, bet negi ginčysimės. Aplinka sutvarkyta, kambariai gražūs su DVIGULE lova, kuri beje kone dvigubai didesnė nei mūsų dvigulė palikta Lietuvoje. Va tokie va yra amerikoniški standartai.