Liuksemburgas. 4 diena

Paskutinės kelionių dienos rytą padėjom sustodami prie Bourscheid pilies. Toliau važiavom į turbūt tolimiausią galimą Liuksemburgo tašką, į Šengeno miestelį. Taip taip šiame miestelyje 1985m. buvo pasirašyta žymioji Šengeno sutartis. Miestukas yra trijų valstybių Liuksemburgo, Vokietijos ir Prancūzijos sankirtoje. Jame įrengtas Europos muziejus. Ant įrengtos promenados suradom ir Lietuvos lentelę.

Lietuva Šengene

Vakar parduotuvės neradom, tačiau šiandien mums taip pat ne itin pasisekė, nes Gegužės 1d. liuksemburgiečiams nedarbo diena, tad dirbančios Aldi niekur nerasi. Bandėm naudotis situacija ir kišti nosį į Vokietiją. Ten ne ką geriau. Atėjo eilė Prancūzijai. Darius nusistatė artimiausią didesnį miestelį pavadinimu Thionville, tačiau vietoj to, kad paieškotume kažko valgomo nuvažiavom į miesto centrą išgerti kavutės ir pasivaikščioti po prispjaudytą tuščią senamiestį. Mintyse keikiau Darių, kad savo šeimą alkaną laiko, prancūzus vadinau gaidžiais (ką galiu padaryti, jie patys save taip vadina. Patys tokį nacionalinį paukštį išsirinko). Grįžtant atgal mano matyta vaisių parduotuvėlė jau buvo uždaryta. Žodžiu nuotaika galutinai subjuro.

Labai pasijautė skirtumas tarp išlaižytų Liuksemburgo miestukų ir šio Prancūzijos miesto. Liuksemburge kiekvienas namas susitvarkęs idealiai, o Prancūzijoje kaip ir likusioje Europoje yra visko. Jau buvom spėję priprasti prie tiesiog tobulų kaimelių, tad Prancūzijos vaizdas nežavėjo. Tiesa taip ir nesužinojom ar Liuksemburgo gatvės šampūnu plauna: didžiąją dalį kelionės jas plovė lietus 🙂

Įkišom nosį pas prancūzus

Grįžus į Liuksemburgą neliko nieko kito kaip ieškotis restorano. Pabandėm Le Bistrot Gourmand. Deja mums prancūziškai paaiškino, kad normalų maistą jie pradeda pateikinėti tik po šeštos. Jau buvom pastebėję, kad liuksemburgiečiai ir vokiečiai dienos metu vien sumuštiniais ir kitais užkandžiais gyvi. Ir kaip jie savo skrandžių nesusigadina visą dieną vien šlamštą bevalgydami. Taigi iš restorano mus išprašė, neliko nieko kito, kaip tik stoti miesto centre ir šukuoti kavines, ieškant geriausio varianto. Agnė užtiko kavinukę, kurioje sriuba kainavo visai padoriai, vos 3.5eur. Ten ir nulindom ir pradėjom krizenti, kai pamatėm kaip mums tą sriubą ruošia. Tada ir paaiškėjo kodėl ji taip pigiai kainuoja. Ji pigi todėl, kad tai sriuba iš pakelių. Pirmą kartą mačiau, kad kavinėje pardavinėtų sriubą iš bomžpaketų ir dar už tokius pinigus. Vis dar stebiuosi kaip jie subalansuoja savo mitybą, jei karštas šokoladas iš pakelių, sriuba iš pakelių, o pietums sumuštinis. Tūlas lietuvis be sriubos ir normalaus rimto antro patietalo pietums greit pamirtų 🙂

Musų nakvynės vieta

Paklaidžioję po vynų regioną patraukėm link namų. Vyrus pasiuntėm pas savo šeimininkę nupirkti kiaušinių rytojaus pusryčiams. Nors ką nors gavom už lietuviškas kainas. 9 kiaušiniai mums kainavo eurą 🙂 Ryt tik atsikėlus tiesiai į Frankfurto oro uostą ir namo.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *