Kyoto. II diena

Iš vakaro nusipirkome vienos dienos autobuso pasus už 500JPY ir pirmu taikymu su traukiniu nudūmėme iki Fushimi Inari šventyklos. Kažkas panašaus kaip mūsų kryžių kalnas, tik čia statomi tori vartai. Tori tai seniausios Japonijos religijos – šintoizmo – atributas. Budistų ir šintoistų šventyklos iš architektūros panašios. Vienas ryškesnių akcentų atskirti kas kam priklauso yra pagal tori vartus. Sakau ryškesnių, nes tori, o ypač Fushimi Inari tori vartai ypač ryškios oranžinės spalvos. Jie nuolat perdažomi, kad neprarastų savo žavesio.

Su budizmu (Japonijoje tai dzen budizmas) viskas kaip ir aišku. Šintoizmu pasidomėjau daugiau pažiūrėjusi vieną anime pavadinimu „Tavo vardas“. Šį anime abu su Dariumi rekomenduojame. Taigi šioje religijoje  yra daug dievų vadinamų kami. Fushimi Inari atveju daugelis ten esančių šventyklų skirti ryžių dievybei Inari. Kiti žymesni dievukai:

  • Karo dievybė . Jo šventyklą lankėme Naroje
  • Mokslo dievybė Sugawara Michizane
  • Fuji kalno dievybė princesė su per ilgu vardu

Kitas svarbus šinto šventyklos akcentas yra, kad jos teritorijoje niekada nerasi kapinių. Mirtis teršia kami dievybes, tad už tori vartų mirčiai nevalia.

Grįžtame prie Fushimi Inari vartų. Jūsų patogumui čia pat ir kainoraštis. Didžiausių vartų kaina virš milijono jenų. Ir tokių vartų ten per visą kalną. Gražu, bet turistų įdienojus irgi nemažai. Kadangi vartus galima apžiūrėti 24/7, dėl gražesnių nuotraukų verta apsvarstyti galimybę atsikelti anksčiau.

Kita super turistinė vieta yra bambukų giraitė. Ten mes ir pasukome. Trumpas stabtelėjimas Tenryuji šventyklos sode ir mes įžengėme į giraitę. Vienas pastebėjimas. Ši giraitė turbūt patenka į top 10 lankomiausius objektus Kiote, dėl to joje pilna žmonių, tačiau tai ne vienintelė bambukų giraitė netoliese. Kita, mano galva gražesnė, yra Adashino Nenbutsu-ji šventykloje. Ten mes ir nupėdinome. Geras kelio galas, tačiau buvo verta. Kam tingisi pasivaikščioti po senovinį Japonijos rajoną besigrožint tobulais sodais, galima pasinaudoti 94 autobuso paslaugomis. Ši šventykla išsiskiria tuo, kad turi tūkstančius statulėlių mirusioms sieloms atminti na ir žinoma žavia bambukų alėja. 10 min kelio nuo Adashino Nenbutsu-ji yra Otagi Nenbutsu-ji. Kažkada budistų vienuolis nusprendė atgaivinti šventyklą ir pradėjo organizuoti terapinius seansus lankytojams. Jis mokindavo juos kurti Budų skulptūras. Kadangi skulptūras kurti mokino vienas mokytojas, tačiau darbavosi daug skirtingų mokinių, Budos gavosi visos vienodos ir tuo pačiu labai skirtingos. Turbūt nerastum Budos su ta pačia veido išraiška. Ką ten išraiška. Kiekvienas Buda vis ką nors kito veikia. Pradedant rimtais užsiėmimais kaip mąstymas apie nušvitimą ir baigiant teniso ar beisbolo treniruotėmis. Per ilgus metus skulptūrų prisirinko ne vienas šimtas ir dabar jos gražiai surikiuotos puošia šventyklos kiemą. Patingėjome ridentis nuo kalno savo kojomis, tad pasigavome tą patį 94 autobusą ir grįžome į turistų numintas gatves prie Togetsukyo tilto. Praūžusi audra iš tiesų šiek tiek pagadino vakarinę Kioto dalį. Vanduo jau buvo atslūgęs, tačiau matėsi, kad krantinė apnešta upės šiukšlėmis. Gerai čia juos paskalbė. Ilgai čia neužsibuvome, šiandien reikia pasiekti Kanadzavą. Paskutinė šventykla Sanjusangendo, o po jos pajudėjome link Kanadzava miestelio.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *