Atsisveikiname su Lenkija. Paskutinį kartą užsipilame čia degalų. Beje kuo arčiau Čekijos sienos tuo jie pigesni. Jei prie Lietuvos degalų kaina buvo apie 5.40, tai vairuojant piečiau ji vis krinta ir pasiekia 5.06. Žemiausia matyta kaina 4.77PLN
Pirma stotelė, atvykus į Čekiją – Pec pod Snežkou (Pec prie Snežkos). Kai pasiekėme šį kurortą, jau buvo gerokai įdienoję. Nusimetėme mašiną aikštelėje už 120CZK dienai, šokom į kalnų batus ir leidomės ieškoti keltuvų į Snežkos viršukalnę. Pasiekę keltuvus, net žagtelėjome. Eilė buvo kosminė, žmonių marios. Tapo aišku, kad šitą akropolį geriausia lankyti anksti iš ryto. Sutarėm, kad ryt čia būname prieš aštuonias, kad su pirmaisiais keltuvais pasiektume viršūnę. Taip masės žmonių netrukdomi galėsime pasimėgauti nuostabių kalnų grožiu. O vietoj Snežkos šiandien pasidarysime Krkonoše kalnų anonsą – aplankysime nuostabios Elbės upės ištakas.
Gaila buvo taip beveik už nieką mokėti 120CZK, bet taip jau kartais būna turisto gyvenime. Kartais per žioplumą, kartais per nežinojimą priimi neteisingus sprendimus. Bet pamokos išmoktos. Su miesteliu susipažinta, išžvalgytos net prieš įvažiuojant į miestelio centrą esančios nemokamos parkavimo vietos. Rytojui pasiruošę, o dabar valanda kelio iki Horni Misečky.
Užvinguriavę kalnų keliukais iki plano B, supratome, kad mūsų turistų vietiniai lengvai nepaleis. Mašiną galima palikti tik mokamoje aikštelėje. Tiesa ji skirtingai nuo Pec pod Snežkou dirba tik nuo 8 iki 17 val. Po to mašiną gali parkuotis nemokamai, o darbo valandomis 20CZK/h.
Kas nori pasaugoti kojas nuo Horni Misečky važiuoja autobusas (40CZK), kuris kilsteli tave truputi arčiau debesų, o nuo ten belieka lengvas prasivaikščiojimas kalnų viršūnėmis. Paskutinis autobusas į viršų važiuoja 16:45. Mes lengvų kelių neieškojome. Užpuškavę vingiuotais serpantinais, patraukėme ieškoti Pančava ir Elbės krioklių, grožėtis apačioje slėnyje vingiuojančiu Elbės/Labe kaspinu bei išpūtus akis svarstyti ką čia veikia toks gigantiškas bet jau griūvantis viešbutis. Puikūs vaizdai. Tolumoje kyšanti Snežka viršukalnė priminė, kad ryt taip pat turėsime puikią išvyką. Vakare smigau per 5min.
Kitą dieną kaip tikri pirmūnai 7:55 jau mindžikavome prie Snežka keltuvų. Žmonių nei kvapo. Tiesa orų prognozės nebuvo tokios džiuginančios. Ši diena žadėjo būti niūresnė nei vakar. 230CZK ir tu ant aukščiausio Čekijos kalno (1603m). Kaip buvo gaila, kad keltuvas mus įvertė tiesiai į debesį, tad apylinkėmis pasigėrėti galimybės nebuvo. Tačiau nusileidus vos 50m žemiau atsivėrė puikusis Obri dul – Milžinų slėnis. Tai giliausias slėnis Čekijos respublikoje, bet jis dar mūsų šiek tiek palauks. Ar aš sakiau, kad atsisveikinome su Lenkija? Kad ir kaip nuo jos bėgtume, be jos mes niekaip. Kol kas kertame sieną ir, persijungę į Dzien dobry, trumpam minam atgal w Polsku . Mūsų tikslas Maly Staw – ledyninės kilmės ežerėlis kalnuose.
Anksti kėlęs turistas niekada nesigailės. Grįždami atgal prie Snežka viršukalnės atsitrenkėme į žmonių jūrą. Jie kilo keltuvais tiek iš Lenkijos tiek iš Čekijos pusės. Džiaugėmės, kad turėjome galimybę turėti kalnus tik sau. Savanaudžiai mes, tiesa? Paliekame susidariusią masofkę, o patys leidžiamės į Milžinų slėnį, pasiklausyti šniokščiančių krioklių ir prasieiti palei upę, kurios pavadinimas… Upa.
Žinojome, kad jau reikės atsisveikinti su Krkonoše kalnais, tad iki mašinos labai neskubėjome. Išbraidėme upelį, apsėdėjome tiltelius, patikrinome užtvankų tvirtumą. Beje Krokonošas tai gerasis kalnų nykštukas. Kaip nykštukui ir priklauso su žila barzda ir didele lazda. Tikėkimės nykštuko labai neužrūstinome. Būčiau aš jo vietoje, rūstaučiau labai. Tikrai nesmagu kai kartas nuo karto praeini vietas kurios paverstos viešuoju tualetu. Sunku kalnams atlaikyti tokias žmonių mases.