Taip, ilgai dar į ryžius nežiūrėsime.
Tai kokia ta Japonija? Kitokia. Žinau žmonių, kurie šią šalį taip įsimyli, kad grįžta čia ir penktą ir dešimtą kartą. Man tiek čakros neatsivėrė, kad mieliau rinkčiausi Japoniją nei kitus dar neatrastus kraštus.
Baudos taškų Japonija užsidirbo, kad buvo ne itin draugiška vaikams. Vyresnio amžiaus žmonės visada su šypsena nulydėdavo Luką. Būdavo, kad mažas vis kokių niekučių iš kokios moteriškės parsitįsdavo. Tačiau gauti biudžetinį viešbutį, kur priimtų vaikus… Greičiau rasi ryžą japoną, nei tai. Keliones labiausiai apsunkindavo taisyklės traukiniuose. Atsisėdus vagone į savo vietą ant atlošo matai tokį užrašą: “Gerbkite aplinkinius ir susilaikykite nuo klaviatūros barbenimo, kol keliausite”. O aš atsivedu keturmetį ir mūsų laukia penkių valandų kelionė. Neperdedu. Traukiniuose pas juos tyliau nei bibliotekoje. Toks creepy jausmas kartais ateidavo. Piko metu važiuoji metro. Žmonių kaip silkių prisigrūdę ir spengianti tyla aplink.
O pliusų Japonija gavo už tualetus. Pradėkime nuo to kad atėjus į didesnį tualetą galima rinktis europietišką arba japonišką tualeto variantą. Europietiškas yra tas mūsų standartinis variantas, o vat japoniškas iš tiesų yra sena gera tarybinė tupykla. Apie jas nieko negaliu papasakoti, nes visada mielesnis būdavo europietiškas variantas. Užsukus į tualeto kabiną laukdavo tikras kostmosas. Šildomos sėdynės, sensorika ir milijonas mygtukų, kurių neišdrįsau išbandyti.
Nustebino kad sakė tik 15 laipsnių. Maistas? Na manęs daržovėmis nesužavėsi, aš ne ožka, bet maitinasi japonai tikrai sveikai. Onigiri mus gelbėjo kone kasdien.
Be keletos niuansų su japonais viskas gerai. Vienas niuansų – kirakira. Taip Japonijoje vadinama nauja vardų mada. Vienas pavyzdžių vardas 光宙. Pirmas simbolis reiškia „šviesa“ antras „visata“. Nematau nieko blogo suteikti vaikui vardą, kuris reiškia šviesą, tačiau japoniškai šie du simboliai tariami Pikačiu. Kas nors kažką žino apie pokemonus, supras kokia nelengva dalia to vaiko laukia nekalbant apie suaugusiojo gyvenimą. Kaip jums: prezidentas Pikačiu? Čia kaip su lietuvišku vardu Bangelė – Uogelė. Sounds good, doesn‘t work, kaip pasakytų vienas keistos šukuosenos dėdė, privertęs mandarinus gėdytis savo spalvos.
Dabar apie pinigus:
O pabaigai desertas:
Ačiū Valdui už hardware ir Renatui už software 🙂