Pasiplaukiojimo po Koso salas santrauka. Prancūzai kortas šiek tiek sumaišė. Vietoj žadėtojo BBQ gavome pusėtinus pietus restoranėlyje. Aišku taip ir nesužinosim ką būtume gavę per BBQ, gal būtų buvę dar prasčiau. Dėl kilusios audros atšaukėme vieną salą. Šie vienos dienos išvykos į salas reklamuoja, kad plaukiant galima pamatyti delfinus. Jau iš Portugalijos žinau kaip būna su tais delfinais, išplaukus į jūrą jie gali tiesiog nepasirodyti, tad mano vienas pirmųjų klausimų, derantis dėl kelionės, buvo kokia tikimybė, kad mes iš tiesų pamatysime delfinus. Mane patikino, kad delfinų plaukiama žiūrėti į tas vietas, kur žvejai yra užmetę tinklus. Delfinams tai lengvas grobis, tad jie ten nuolat būriuojasi. Suprask, kad tikimybe 100%. Deja taip nebuvo. Dėl kilusios audros delfinai nebuvo nusiteikę šokinėti iš vandens.
Vis tik laiką praleidome smagiai. Lukas buvo laivo žvaigždė. Labiausiai jam patiko kapitonas, kuris su juo daug bendravo. Tiesa ir likusi laivo įgula labai draugiška. Prancūzai manęs baidėsi, nes kaip žinia jiems trūksta motyvacijos mokantis anglų kalbą, aš prancūziškai moku tik tris žodžius, o ir šiaip vienas jų keiksmažodis:) Po kelionės, laikantis mūsų tradicijų, pasmaguriavom braškių ir kritom į lovas.
Kitą dieną kėlėmės gan anksti, nes 7:00 turėjom išplaukti į Rodo salą. Dar viena nauja patirtis, plaukti dešimt aukštų turinčiu laivu. Prisiminėm vieną savo dar neįgyvendintą planą, pakeliauti kruiziniu laivu. Galvose sukasi keletas variantų. Tiek ta pati Viduržemio jūra, tiek Nilas, tiek Ramusis vandenynas, tiek Karibai arba galų gale pasiplaukioti po seną gerą Baltijos jūrą. Na kažkada ir tam tikrai ateis laikas.
Į Rodą atvykome 10 ryto, tačiau jau buvo pakankamai karšta, kad spėtume greitai pavargti nuo nešulių. Šiek tiek pasiderėjome su taksi ir jis mus už 12 EUR nuvežė iki Trianta viešbučio, esančio Ialysos miestelyje. Tiesa taksistą mes turbūt gerokai sunervinom, nes iki viešbučio durų taip ir neprivežė, paleido gatvelėje ir nurūko, teko patiems ieškotis. Viešbutuką valdo šeima. Virtuvė geresnė, nei Kose, daugiau įrankių ir puodų, taip pat yra šiokia tokia orkaitė. Aišku elementarios mentelės stalčiuose trūksta, bet mes turėjo savo. Karštas vanduo duše atsiranda greičiau. Visgi nėra tokios didelės terasos, tik mažas balkoniukas, o ir vaizdas pro langą galėtų būti geresnis. Vakare girdėjom varlių orkestrą iš čia pat esančios apipelkėjusios balos, atsiradusios vietoj buvusio pastato. Ir ten ir ten viešbučiai turėjo savo baseinus, tiesa maudytis juose dar buvo per šalta. Taigi abi nakvynės turi savų pliusų ir minusų, bet kaip už 20 EUR, labai nesikabinėji prie smulkmenų
Nuo čia prasideda mūsų bendra kelionė su Aiste, Gintu ir Džiugu. Mūsų kaimynai jau buvo išlėkę į miestą, tad mes tik įsikūrėm, užsipirkom maisto, apžiūrėjom Ialysos paplūdimį, pažaidėm vaikų žaidimo aikštelėje ir nusprendėm, kad šiai dienai užteks.
Šiandien tik atsidarius autonuomos punktui, Darius su Gintu jau stovėjo prie jų ofiso durų. Pasiėmėm dvi mažutes mašinas už 25 EUR dienai ir pradėjom pažintį su Rodu (che, gavom mažutę KIA). Šios dienos planas buvo ištyrinėti viršutinę salos dalį, t.y kas yra šiaurėje ir vakaruose. Susodinę vaikus į mašinas, pajudėjome link tolimiausio kelionės taško Monolithos pilies griuvėsių.
Benzinas Rode kiek pigesnis nei Kose. Kainos 1.67-1.75. Miestuose brangiau. Pakrantės kelias, kuriuo važiavome iki pilies gan gražus. Pati pilis didelio įspūdžio nepadarė. Tiesa miestukas garsėja alyvuogių aliejumi, tad nepraleidome progos jo užsipirkti, prie to pačio lauktuvėms paėmėm ir vietinio uzo. Tiesa aliejus čia kiek brangesnis nei Kose. Už puse litro sumokėjom 3,5 EUR.
Pastebėjau, kad Rode taip pat yra daug apgriuvusių vėjo malūnų, kadangi daugelis jau seniausiai sparnų neturi iš pradžių galvojau, kad tai kažkokie gynybiniai bokšteliai. Savu laiku tai turėjo atrodyti iš ties gražiai. Jų istorijos taip ir nepavyko išsiaiškinti.
Pusvalandžiui stabtelėjome vynu garsėjančiame Embonas miestelyje, trumpai prasukome pro Kritinia pilį ir jau gerokai po pietų atvykome į senovinį Kamiros miestą. Įėjimas 4 EUR. Verta. Archaja Kameiros gauna 9 balus. Pasižvalgėm po griuvėsius, pabaidėm keletą driežų. Drugelių slėnį praleidome, nes kiek supratome drugeliams dar per anksti, o ko vertas drugelių slėnis be drugelių. Tiesa girdėjau, kad dėl įėjimo kainos galima bandyti derėtis, bet jau vakarėjo, tad ilgai nesvarstę pasukom namo. Užkilom dar apžiūrėti Filerimos vienuolyno. Tiesa buvo jau vakaras, tad vienuolynas užsidarinėjo (įėjimas 3 EUR), o aš tuo labiau nebuvau tinkamai apsirengusi (su trumpais šortais kažkaip nedrįsau). Tad tik pavaikščiojom iki kryžiaus pasigrožėti sala iš aukštai. Paganėm povus ir atgal.
Grįžę į viešbutį išsiruošėm į maisto paieškas. Paėjom gatvele link jūros ir prisėdom Platon užeigoje. Aviena su citrinų padažu už 11,5 EUR buvo geras akcentas užbaigti tokią dieną.
Beje Luką naktį reikės pasaugoti. Čia skraido kažkokie super uodai. Mane jau Christinos laive perspėjo, kad jų uodai gali net ir ligas pernešti. Dar labiau mane sunerimti privertė, kai Aistė papasakojo, kad Džiugui prasidėjo kažkokia alerginė reakcija nuo jų. Įkandimo vietos baisiai ištino. Net ir praėjus keturioms penkioms dienoms matėsi tamsios dėmės.