Eger (Vengrija)

Iš Vilniaus išvykome 19 val. ir jau šeštadienio ryte buvome kitame Lenkijos gale. Vaikinai išbandė kaip važiuoti su automatu. Užsipylėme dujų, nes abejojome ar jų gausime Slovakijoje. Sunku buvo rasti informacijos apie tai. Pasienis pasitiko kalnuotomis ir dar šiek tiek snieguotomis viršūnėmis. Prasitrynėme užsimiegojusias akis ir kirtome Lenkijos – Slovakijos sieną.

Įvažiavę į tatrų regioną iš karto pajutome, kad tai turistinis kampelis. Nameliai iščiustyti, aplinka išpuoselėta, o nemokamai prisiparkuoti mašiną padoresnėje vietoje sunkiai pavyko. Trumpai papusryčiavę Aukštuosiuose Tatruose, patraukėme lankyti vienos didžiausių pilių apylinkėse – Spiš pilies, įtrauktos į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Kažkodėl GPS parode, kad važiuosime mokamais keliais, tačiau jokių punktų nematėme, gal sąskaita ateis kai grįšime. Mūsų kuklia nuomone, ši viduramžių pilis geriau  atrodo iš išorės nei iš vidaus. Pilies teritorijoje turėjo kažkokie burundukai gyventi, tačiau nei vieno nematėme, gal dar per anksti.

Po pilies patraukėme ieškoti skardžio Slovenskij Raj nacionaliniame parke. Ilgokai užtrukome ir teko šiek tiek paklaidžioti, bet vėliau pripažinome, kad su autobusu (kas buvo mūsų pirminis planas) tiek nuotykių nebūtume turėję: kokia gi kelionių agentūra vežtų į čigonų taborą. O mes jau galim organizuoti tokias ekskursijas. Mikliai vyniojomės, kai supratom kur užtaikėme.

Žygį iki Tomasovskij vyhlad (skardžio į slėnį) pradėjome prieš Cingov miestelį, kad mažiau reikėtų eiti. Nuorodos rodė 650 m arba 40 min. kelio. Nesąmonė, net nėščia moteris šį atstumą įveikė per pusvalandį. O vaizdelis iš tiesų gražus. Skardis pakibęs virš slėnio, tolumoje tatrų kalnai, apačioje šniokščia kalnų upė. Gražiausias šios dienos punktas.

Sėdim dabar kažkokiam mažam Slovakijos miestelyje, kertam steiką už 12 EUR, kitas sustojimas Egeris Vengrijoje – mūsų nakvynės vieta.

Į Eger važiavome trumpiausiu keliu, tai navigacija nuvedė tokiais keliais, kad buvome pradėję abejoti ar toks vieškelis gali nuvesti į didmiestį. Pasirodo gali. Beje Slovakijoje retkarčiais galima užtikti vietinės reikšmės dujų kolonėlių, tad gyventi galima. Nakvynę susiradome lengvai. Mums trims poroms buvo išskirtas antras aukštas, trys dviviečiai kambariai. Žiauriai gerai. Rekomenduojam apartamentus Margareta Vendeghaz. Kiekvienam kambariui po atskirą virtuvėlę ir dušą, centras netoli, šeimininkė yra rusų ir anglų kalbos mokytoja, tad susišnekėjome labai lengvai, o kaina nesikandžioja apie 15 EUR žmogui.

Chebra išdūmė į centrą apžiūrėti Egerio pilies, man kelionių šiai dienai užteks. Šios dienos žingsnių skaičius 13840, didžiąją dalį jų sudarė kelionė iki Tomasovskij apžvalgos aikštelės ir atgal.  Ryt vakare planuojam pasiekti Belgradą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *