Corning

Šiandien turėjom turą po Torontą. Torontas tai mažasis New York’as. Išskirtinis Toronto bruožas tai požeminių kelių sistema pestiesiems besidriekianti 30km ir vadinama the PATH. Planuose ją didinti dar ir netrukus ji išsiplės iki 60km.Viskas prasidėjo nuo tada, kai prieš Union stotį buvo pastatytas prašmatnus Royal York viešbutis turtuoliams iš Europos.

Union Station ir Royal York hotel

Tai įvyko XXa. pradžioje. Marmuras ir kilimai, krištoliniai sietynai. Kiekvienas kambarys net gi turėjo po radijo stotelę. Tuo metu tai buvo aukščiausios technologijos. Tiesa niekas nepasirūpino radijo stotimi 🙂 Tam kad turtuoliai nešlaptų kojų ir kad prie jų nesikabinėtų išmaldos prašantys elgetos, buvo įrengtas požeminis praėjimas iki viešbučio. Koridoriuje įrengtos parduotuvės kvietė mažumėlę paišlaidauti pakeliui. Kitiems šalia dygstantiems pastatams tai pasirodė gera verslo idėja ir jie taip pat dalį savo požeminės erdvės išskyrė tuneliui su parduotuvėmis bei susijungė tarpusavyje. Tiesa ne visi pastatai paskiria koridoriui erdvę tame pačiame aukštyje, tad retkarčiais reikia palipti aukštyn ar nusileisti žemyn. Arba praeiti po žemomis lubomis. To lubos nešamoji pastato konstrukcija. Jas padaužius iki normalaus aukščio gali sugriūti pastatas.

Seifukas

The PATH neturi žemėlapių. Čia kaip Las vegase nėra laikrodžių. Tai buvo daroma tyčia, kad žmonės kuo ilgiau pasiliktų koridorių sistemoje taip viliojant išleisti daugiau pinigų. Tiesa kartas nuo karto galima pamatyti spalvotas rodykles šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, rodančias kryptį kur kokia šalis yra. Tačiau iš tų rodyklių naudos mažai, nes koridoriai neina tiesiai į šiaurę ar į pietus. Tam kad eitum į pietus gali tekti sukti į vakarus, o kad patektum į šiaurę, reikės pasirinkti  pietryčius. Vienas geras pavyzdys buvo kai atsistojome vienoje aikštėje su šiaurė, pietūs, rytai, vakarai ženklu, tačiau šioje aikštėje buvo penki išėjimai ir nei vienas nevedė nei į šiaurę, nei į pietus, nei į rytus, nei į vakarus.

Užteks apie požemius, lendam į paviršių. Kaip ir New York’e centre daug dangoraižių. Čia įsikūrę daug bankų. Yra vienas dangoraižis visas žibantis geltonai. Jei neklystu tai karališkas bankas. Statant šį pastatą buvo du spalvų pasirinkimai: aukso arba violetinė (karališkos spalvos). Gidas pasidžiaugė, kad gerai, jog buvo pasirinkta aukso spalva. Tas auksinis blizgėjimas buvo išgaunamas pilant aukso į stiklo ruošinį, iš kurio po to buvo išlieti langai. Taigi tai iš tiesų auksinis pastatas. Jo vertė dabar skaičius su daug daug nulių.

Toronto downtown

Netoli esantis kitas dangoraižis taip pat turi istoriją. Toronto – Dominion dangoraižis puikavosi nedūžtančiu stiklu. Be visa ko jis periodiškai buvo tikrinamas ar nėra languose įtrūkimų. Tuo pasinaudojo vienas šiame pastate dirbęs vadovas. Naujai atėjusiems praktikantams jis krėsdavo pokštą. Jis vaidindavo, kad jam nuo streso darbe važiuoja stogas ir visas pamišęs vaidindavo, kad šoka pro langą, tačiau nedūžtantys stiklai jį sulaikydavo, o po to jis turėdavo saldaus juoko iš perbalusių praktikantų. Tačiau vieną dieną atlikdamas šį jau eiliniu tapusį pokštą jis iš tiesų iškrito ir užsimušė. Ne, stiklas nedužo, na jis sudužo tik pasiekęs betoną apačioje. Nuo nuolatinio trankymosi į langą neatlaikė lango rėmai. Šis valdininkas gavo Darvino apdovanojimą už debiliškiausią mirtį.

Galiausiai sekė istorijos apie Toronto rotušę ir savivaldybę. Senosios rotušės statybos užtruko nuo planuotų vienerių iki dešimties metų ir stipriai viršijo numatytą biudžetą. Rotušė tiesa gavosi labai graži, tačiau valdininkai buvo pikti dėl vėlavimo ir dėl miesto pinigų švaistymo, tad rotušės architektui Lennox’ui pasakė, kad jis negalės pasirašyti ant šio statinio.

Toronto rotušė

Architektui tai didelis įžeidimas, tad Lennox’as nusprendė subtiliai atkeršyti. Prie pagrindinio įėjimo ant kolonos iš dešinės galima matyti daug veidukų, darančius kreivas grimasas. Taip buvo atvaizduoti valdininkai. Beje Lennox’as visgi pasirašė. Paėjus į kairę nuo įėjimo fasado viršuje po stogo kraigu galima pamatyti tris raides NOX 🙂

Visai netoli yra ir naujoji savivaldybė. Iš šono ji atrodo juokingai, kaip kosminis laivas, tiesa. Tačiau šioje architektūroje paslėptas demokratijos apibrėžimas. Šonuose esantys dangoraižiai panašūs į graikiškas kolonas. Graikijoje juk ir gimė demokratija. O žiūrint iš viršaus šį konstrukcija primena akį. Čia ir baigėsi mūsų turas. Darius kito turo laukti nenorėjo, tad grįžom į mašiną ir patraukėm ieškoti maisto. Sukirtom puse vištos pas Nandos ir į Ameriką.

Kaipgi nepamėginsim Buffalo wings. Tam išsirinkom netoli Buffalo esantį barą. Nežinau ar taip užtaikėm, ar čia visada taip, bet baras pilnas šurmuliuojančių žmonių. 20 sparnelių, bulvytes ir gėrimas 24.20USD plius 2USD mokesčiai. Negalėjom atsispirti Adomo išreklamuotam patiekalui su mėlynuoju padažu. Padavėjos Duff‘s famous wings užeigoje stalus tvarko kaip boksuose keičia padangas per F-1.

Garsieji Buffalo sparneliai

Sutvarkyti nuo lėkščių lūžtantį stalą, kur ką tik valgė šeši žmonės, užtruko 12sec. Šis kabakas nuotraukose datuojamas jau nuo 1946, tad turi savo tradicijas. Darius užsisakė 10 sparnelių aštriai. Aštriai ir gavo 🙂 Nepajėgė suvalgyti 🙂 Taip kad būkit atsargūs su savo aštriais norais.

2 comments

  1. Labas,

    čia Gintaras Maciajuskas, tokia kelione jau kuris laikas domiuosi, gal galite papasakoti apie avia bilietus, kodėl per Rekjaviką? Jei su šeimyna 2+2 skrist į NYC, ką galima nuveikti iš Jūsų aprašytų pramogų ir lankytinų objektų 🙂

    Ačiū

    1. Sveiki,
      Kaip smagu atrasti bendraminčių 🙂
      Skrydžio kaina buvo panaši kaip skrendant tiesiai į rytinę pakrantę tad stotelė Islandijoje buvo kaip bonusas.
      Dėl lankytinų objektų aišku viskas priklauso nuo vaikų amžiaus ir galimybių paeiti mylią ar dvi. Už NYC ribų turbūt visi mūsų lankyti objektai tiktų vaikams. Abu parkai įrengti pagal amerikietiškus standartus ir tvorelės išmūrytos jei ne per visą tako ilgį tai bent jau 50% jo. Vaikams turėtų patikti ir Niagara ir žinoma African lion safari: su mumis važiavę amišų vaikai krykštavo ir lakstė nuo lango prie lango. Žinoma jiems ir mes kaip egzotiniai gyvūnai atrodėm 🙂
      Toronte vaikams nieko įdomaus nemačiau, nebet parodyti kur Jonas Valančiūnas treniruojasi ir paragauti blynų su klevų sirupu. Pačiame NYC yra tiek visko daug, kad kiekvienas žmogus ras kur nueiti, nepriklausomai nuo jo poreikių. Tiesa maistui (kaip ir nakvynei) teks išleisti daugiau, nes vaikų kasdien pica už baksą neužkišinėsi.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *