Betina (Kroatija)

Ryte po pusryčių išvažiavome aplankyti už 7 km esančio Stari Bar miestelio, kuris yra kiek nutolęs nuo jūros ir turi jaukų nedidelį senamiestį. Tačiau pagrindinė lankytina vieta jame yra senos gynybinės pilies griuvėsiai. Tiksliau ten didelė teritorija su sienomis, apgriautais pastatais, bokštais ir pan. Įėjimas kainuoja 2 EUR, tačiau ten paklaidžioti valandos neužteks.

Iš Bar išvykome tik apie 12 val. Šią dieną turėjome paskirti maudynėms, tačiau oras pasitaikė lietingas. Šalia Budva miestelio buvom nusimatę sustojimą Mogren paplūdimyje.

Kadangi pliažinimosi laiką patrumpinome, tai dar apsukome ratą po Budva senamiestį, o nuo senamiesčio iki mūsų paplūdimio tik 500m. keliuko šalia uolų. Audringomis dienomis juo praeiti sudėtinga. Jau mums einant buvo vietų, kur bangos šokdavo aukščiau takelio. Paplūdimys atrodo kaip laukinis, jei išmestume iš galvos, kad už uolos Budvos miestelio forto sienos. Prabuvome ten daugiau nei 3h net ir apniukusiu oru. Smagu buvo niekur neskubėti. Dėl to į Kotorą atvykom jau vakarėjant.

Pirmas dalykas, krentantis į akis Kotore, tai sumažinta Kinų sienos versija, išraityta ant kalno papėdės, tad dar statesnė nei originalas. Kitas dalykas, itin užstrigęs Renatai, kad senamiestyje daug katinų. Pasiūlėme jai aplankyti Stambulą palyginimui.

Informacijos skyriuje Kotoro fortą rekomendavo aplankyti rytoj, nes netrukus turėjo pradėti temti. Kilo didelės diskusijos, ką daryti, nes rytoj laiko nebuvo nei minutės. Ryt mūsų laukia daugiau nei 300km arba 6h kelio aplankant Dubrovniką ir Bosniją. Gerai, kad sugalvojom pasivaikščioti po Kotoro senamiestį ir priėję vietą, kur prasideda siena pabandėm palypėti. Šiaip siena kainuoja 3 EUR, bet spėju, kad kasa vakarėjant susirenka savo šmutkes ir siena tampa nemokama. Na bent taip nutiko mums. Sutaupėm 18 eur. Dar prieš visiškai sutemstant pasiekėme viršūnę. Taip, dvi valandos Kotorui per mažai. Nepavyko net iš tolo pasigrožėti vienuolynu saloje.

Kitos dienos rytą palikome apniukusį Kotorą. Kad ir kaip žiūrėjom orų prognozes ir Dubrovnike ir Mostare turėjo visą dieną lyti. Tačiau Balkanų prognozės tokios pat teisingos kaip ir Lietuvoje. Pasiekus Dubrovniką debesys pradėjo sklaidytis.

17-May-2013 13:57
 

Dubrovnikas žiauriai turistinė vieta. Turbūt valandą praleidome ieškodami kur prisiparkuoti, o įėjus į senamiestį mažai trūko, kad kelią reikėtų skintis rankomis. Ir čia dar ne sezono metu. Nuo tos žmonių mišrainės greitai galva pavargo. Pradėjau gailėtis, kad pasirinkome Dubrovniką ir išmetėme Sveti Stefan miestelį. Ten būtų buvę daug mieliau.

Pagrindinė Dubrovniko atrakcija, tai pasivaikščiojimas gynybinėmis sienomis. Kaina gan aukšta 90 kunų, tad mūsų grupė skilo į dvi. Sutarėme susitikti po 1,5 valandos. Ant sienos surprise surprise sunku prasibrauti per turistus, o ypač pro lėtai judančius pensininkus. Normaliai sieną galima apeiti per 2h, kadangi laiko buvo ne itin daug, chebra susisuko per šiek tiek daugiau nei valandą.

Apsiforminę Dubrovnike patraukėme link Bosnijos ir Hercegovinos sienos. Gerokai po pietų buvome Mostare, garsiu savo tiltu. Mostaras miestas besididžiuojantis, kad krikščionys ir musulmonai taikiai sugyvena viename mieste. Tai simbolizuoja ir šis tiltas, jungiantis musulmoniškąją ir krikščioniškąją miesto puses. Mostaras taip pat labai gerai primena tuos laikus, kai vyko Balkanų karas. Apšaudytų sienų vis dar pilna mieste. Agnė rekomendavo ta proga vieną filmą pavadinimu “Twice born”. Grįžę darysim filmo vakarą.

Grįždami atgal į Kroatiją trumpam stabtelėjome Medjugorje miestelyje. Tai gan didelis piligrimystės centras. Pataikėme ant vakarinių mišių. Mišios laikomos keliomis kalbomis. Taip pat yra galimybė nueiti išpažinties ispanų, prancūzų, vokiečių, kroatų, portugalų, italų kalbomis. Be to kiemeliuose galima pasikalbėti su kunigais. Pokalbį taip pat galima rinktis iš skirtingų kalbų. Skeptiškai žiūriu aš į tuos apreiškimus. Piemeneliai arba rūgūsio pieno per daug prisiragavo arba yra kitas moksliškas paaiškinimas susijęs su smilkinio skilties epilepsijos priepoliais. Paklauskite Google “Temporal lobe epilepsy God” ir atrasite liudijimų, kai nerviniai impulsai tiek smegenis užtrumpina, kad net ateistai per priepuolį į Dievą patiki. Tik vėlai vakare pasiekėme Makarską. Bandėme dar ieškoti kur būtų galima pavalgyti, bet restoranai jau buvo uždaryti.

Kita diena buvo skirta atsipalaidavimui. Iš Makarskos su keltu persikėlėme į Brač salą. Kaina į vieną pusę 28 kunos. Pora valandų pavaikščiojom po salą, pabuvom paplūdimyje. Maudytis dar buvo šaltoka. Ir 16val grįžom atgal į žemyną. Vakare prie paplūdimio prisėdome viename iš žuvies restoranų. Restoranas vadinasi Steak & fish house. Pasirinkome jį dėl to, kad jis turėjo dienos meniu, kas buvo pigiau nei standartinės kainos. Seniai svajojau suvalgyti žuvies, tad pasiėmėme žuvies meniu. Nesuklydome. Už 50 kunų gavome žuvies sriubos, salotų ir grill patiekalą. Buvo žiauriai gerai. Po visko padavėjas dar atnešė naminės vyšnių trauktinės visiems baro sąskaita. Dariui nuskilo du kart.

Kitą dieną pajudėjome iš Makarskos dar šiauriau. Beveik demokratiniu balsavimu tarp Trogiro ir Solin pasirinkome Trogirą.  Abiejų vietų rinktis negalėjome, nes planavome visą dieną paskirti Krka nacionaliniam parkui.

Trogiro miestelis nuo kitų pajūrio miestelių baisiai nesiskyrė. Senamiestis kaip ir Budvoje, Kotore, Dubrovnike skirtas tik pėstiesiems, pajūryje prišvartuota jachtų ir daug levandomis kvepiančių suvenyrų parduotuvėlių.

Į Krką bent jau mūsų nuomone geriausia atvykti per Skradin miestelį. Mašiną priparkuoti galima šalia vietinių restoranų, jei po to juose išgeri puodelį kavos. Įėjimas kainavo 80 kunų. Į kainą įeina plaukimas keltu iš Skradino iki Skradinski Buk – lankomiausios parko vietos.

Krką, labai norint, galima aplankyti ir nemokamai, jei išmeti iš objektų Skradinski Buk, o vietoj to važiuoji į Roški slap. Į šią vietą mes atvažiavom jau vakarėjant, mums dar bilietus spėjo patikrinti, tačiau po penkių minučių kioskelis buvo uždarytas ir buvo galima vaikščioti nesusimokėjus. Po Krkos parką pravaikščiojom 12114 žingsnius.

Nakvynę Betinoje gavome bene prabangiausia per visą kelionę. Tik gaila, kad pačioje Betinoje ne sezono metu nėra ką veikti. Planavome plaukti į Kornati nacionalinį parką, tačiau plaukimai vyksta vos kartą per savaitę, o tiek laiko mes neturim. Bandysim galvoti planą B.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *