Palikę Egerį, judėjome toliau. Sustojome papietauti Szegede. Susiradom gan gerą restoraną pavadinimu Vendéglő a Régi Hídhoz. Porcijos dideles, maistas labai skanus. Vien nuo transilvaniškos sriubos puodo galima persivalgyti.
Tada pajudėjome Serbijos sienos link. Ant sienos, priešingoje pusėje nei kad buvome mes, matėsi didelis kamštis – kratė pasieniečiai visas keliautojų tašes ir kišenes. Tikėkimės mums įvažiuojant atgal į ES nesutiksime tokios didelės eilės. Mus tikrinęs pasienietis išvadino mus teroristais, “netyčia” supainiojęs su žodžiu turistai. Linksmas žmogelis.
Belgradą pasiekėme jau vakarėjant. Hostelis Hedonist pasitaikė gan jaukus, su vidiniu kiemeliu didele virtuve ir svetinga darbuotoja, kuri pavaišino vietine degtine Rakija su medumi. Dariui nuskilo, nes gavo dvigubą porciją. Gavome privatų šešiavietį. Beje kiemelyje yra įrengta lauko kepsninė, tad galima gan gera vakarienę susiorganizuoti. 14 EUR žmogui ir visa tai jūsų. Apsukome ratą po Belgrado centrą. Miestas labai nesužavėjo, dėmesio verta tik pilis ant upių santakos. Rezultatas pavaikščiojus 10624 žingsniai. Baigiasi mūsų lėkimas. Nuo rytojaus stabdysime arklius ir pagaliau pradėsime mėgautis Balkanais.
